Išskirtinio kardiochirurgo Petro Stirbio ilgaamžiškumo paslaptis: judėjimas ir atsidavimas medicinai
Profesorius Petras Stirbys, išgelbėjęs tūkstančius gyvybių, atvirauja apie savo širdies sveikatą ir ilgaamžiškumo filosofiją. Pasak jo, esminis elementas yra reguliarūs ilgi pasivaikščiojimai Kauno parkuose ir miškuose. „Žmogaus kūnas yra sukurtas judėti, jeigu tik leisime sąnariams nuobodžiauti, prasidės bėdos“, – pabrėžia medikas, kasdien skiriantis valandą ar dvi aktyviam judėjimui. Iš gamtos jis semiasi ne tik fizinės energijos, bet ir kūrybinio įkvėpimo.
Pašaukimo kelias: nuo asmeninės tragedijos iki medicinos šviesulio
P. Stirbys atskleidžia, kad jo pasirinkimą tapti gydytoju nulėmė paauglystės išgyvenimai ir šeimos netektys. Vaikystėje patirtas ūminis blauzdikaulio osteomielitas, privertęs praleisti du mėnesius ligoninėje, leido jam iš arti pažinti medikų darbą ir susižavėti šia profesija. Šis asmeninis išbandymas tik sustiprino norą padėti kitiems. Studijos Kauno medicinos institute ir pažintis su profesoriumi Jurgiu Brėdikiu tapo lemtingos, nukreipusios P. Stirbį į kardiochirurgijos ir širdies elektrostimuliacijos sritį, kurioje jis tapo vienu iš pionierių Lietuvoje.
Inovacijos ir stebuklai: stimuliatoriai, veikiantys ketvirtį amžiaus
Profesorius pasakoja apie sudėtingas operacijas, kurių metu implantuojami širdies stimuliatoriai, ir prisimena pacientus, kuriems šios priemonės grąžino gyvenimą. Ypač stebina Rygos gyventojo atvejis, kuriam įsiūtas ličio baterijos stimuliatorius veikė net 25 metus – kur kas ilgiau nei įprasta. P. Stirbys mano, kad sėkmės paslaptis slypėjo itin tiksliame elektrodo įvedime į širdies raumenį. Jis taip pat atskleidžia, kaip evoliucionavo stimuliatorių baterijos – nuo trumpalaikių cinko-gyvsidabrio iki patikimų ličio-jodo sistemų, kurios gali išlaikyti gyvybingumą beveik pusę amžiaus, kaip parodė tyrimai.
Medikas paaiškina, kad stimuliatorių prireikia esant pavojingiems širdies ritmo sutrikimams, kai širdis plaka per lėtai ar sustoja, sukeldama sąmonės praradimą ir deguonies trūkumą smegenims.
Nors bevieliai stimuliatoriai buvo laikomi ateitimi, praktika parodė jų trūkumus, susijusius su baterijų talpa ir aparato integravimu į audinius. Profesorius viliasi, kad ateities mokslas ras dar tobulesnių sprendimų.
Pasaulinis pripažinimas ir kūrybinis palikimas
P. Stirbys ne tik gydytojas ir pedagogas, bet ir išradėjas. Jo vertingiausias išradimas – Kaune sukurtas įsukamas transveninis elektrodas, gamyboje naudotas apie dešimtmetį. 1990 metais profesoriui teko garbė tapti Niujorko mokslų akademijos nariu – tai buvo pirmas toks pripažinimas lietuviui ir svarbus įvertinimas Lietuvos medicinai.
Net ir pasitraukęs į pensiją, P. Stirbys neleidžia laiko veltui: rašo prisiminimų knygą, išleido eilėraščių rinkinį. Jo gyvenimo moto – kūryba, tiek mokslinė, tiek grožinė, be kurios jis neįsivaizduoja savęs. Kardiochirurgo šeima taip pat glaudžiai susijusi su medicina: žmona vaikų kardiologė, sūnus – gydytojas, o viena dukra – farmacininkė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.