Inga Ruginienė boikotuos 2026 m. paralimpines žaidynes: sprendimo priežastys
Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė oficialiai pranešė boikotuosianti 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos paralimpines žaidynes. Tokį sprendimą premjerė priėmė po skandalingo Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) žingsnio. Organizacija leido nedidelei grupei Rusijos ir Baltarusijos sportininkų varžytis po savo nacionalinėmis vėliavomis ir giedoti himnus. I. Ruginienė pabrėžė, kad negali dalyvauti renginyje, kuriame agresorių simbolika traktuojama kaip lygiavertė kitoms šalims. Pasak jos, toks sprendimas visiškai neatitinka šiandienos geopolitinės realybės. Premjerė savo poziciją išsakė tvirtai, pabrėždama vertybinį Lietuvos pasirinkimą.
Sprendimas leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į didįjį sportą su valstybine simbolika sukėlė pasipiktinimo bangą visoje Europoje. Tai pirmas kartas nuo 2014 m. Sočio žaidynių, kai Rusijos vėliava vėl bus oficialiai keliama paralimpiniame kaimelyje. I. Ruginienė teigė, kad planavo vykti į Italiją palaikyti Lietuvos sportininkų asmeniškai. Tačiau dabar kelionė yra atšaukta, o palaikymas bus išreikštas kitais būdais. Vyriausybės vadovė mato didelę provokacijų riziką ir nesąžiningą agresorių valstybių veikimą sporto arenoje. Jos nuomone, sportas negali būti atskirtas nuo karo konteksto, kol Ukrainoje žūsta žmonės.
Lietuva nėra vienintelė šalis, pasirinkusi oficialų boikotą. Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnas taip pat patvirtino, kad jų šalies pareigūnai nedalyvaus jokiuose oficialiuose renginiuose. Prie šios iniciatyvos prisijungė ir Europos Sąjungos sporto komisaras Glennas Micallefas. Jis viešai pareiškė, kad nedalyvaus žaidynių atidarymo ceremonijoje Veronos arenoje. Vakarų lyderiai ragina Tarptautinį paralimpinį komitetą persvarstyti savo poziciją. Tačiau sporto organizacijos vadovybė kol kas laikosi nuomonės, kad sportas turi vienyti, o ne skaldyti. Toks požiūris Lietuvoje vertinamas kaip niekingas nuolaidžiavimas agresijai.
Lietuvai šiose žaidynėse atstovaus snieglentininkas Rapolas Micevičius, kuriam šis startas yra istoriškai svarbus. Nors premjerė nevyks į Italiją, ji pabrėžė, kad sportininkas bus tinkamai pagerbtas namuose.
I. Ruginienė paragino visuomenę susitelkti ir atsispirti bet kokioms provokacijoms, kurios gali kilti žaidynių metu. Ji tikina, kad vienybė ir atsparumas yra stipriausi ginklai prieš bandomą primesti naują „normalumą“. Politiniai lyderiai baiminasi, kad Rusija išnaudos sporto arenas savo propagandos sklaidai. Todėl oficialus valstybės lygio boikotas siunčia aiškią žinią pasaulio bendruomenei.
Galiausiai ši situacija dar kartą išryškino vertybinius skilimus tarptautinėse sporto organizacijose. Lietuva išlieka viena garsiausiai kalbančių valstybių, reikalaujančių visiškos agresorių izoliacijos. Premjerės sprendimas sulaukė palaikymo ir iš kitų Baltijos šalių bei Skandinavijos kolegų. Tikimasi, kad toks griežtas tonas privers sporto funkcionierius susimąstyti apie ilgalaikes pasekmes. Kova už vertybes sporte tęsiasi, o Lietuvos pozicija išlieka nepajudinama. Žaidynės vyks kovo 6–15 dienomis, tačiau jų atidarymo ložės bus pustuštės dėl masinio pareigūnų boikoto. Tai taps stipriu moraliniu signalu visam pasauliui.
Redaktorius, atsakingas už turinio kokybę, aiškumą ir sklandų pateikimą. Jis rūpinasi, kad straipsniai būtų informatyvūs, tikslūs ir atitiktų aukščiausius kalbos bei redagavimo standartus.