D. Žalimas kritikuoja I. Ruginienės retoriką dėl Taivano ir Kinijos: vertybių krizė
Lietuvos užsienio politikos padangėje tvenkiasi tamsūs debesys, o vertybinis stuburas, kuriuo šalis didžiavosi pastaruosius kelerius metus, patiria rimtą spaudimą. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas griežtai įvertino naujosios valdžios atstovės Ingos Ruginienės pasisakymus apie santykius su Taivanu ir Kinija. Anot teisininko, bandymai švelninti toną Pekino atžvilgiu ar kvestionuoti paramą Taipėjui gali tapti gėdingu puslapiu mūsų šalies istorijoje. Ši diskusija atskleidžia gilią prarają tarp pragmatiško ekonominio išskaičiavimo ir principingos laikysenos ginant demokratines vertybes tarptautinėje erdvėje.
D. Žalimas pabrėžia, kad užsienio politika nėra tik skaičiai prekybos balanse. Tai visų pirma valstybės įsipareigojimas laisvei ir teisei. Jei Lietuva pradės trauktis iš savo pozicijų, ji pasiųs signalą visiems autoritariniams režimams, kad demokratija yra parduodama. Teisininkas primena, kad būtent principingumas leido Lietuvai tapti matomai ir gerbiamai Vašingtone bei kitose Vakarų sostinėse. Ingos Ruginienės užuominos apie poreikį „normalizuoti“ santykius su Kinija D. Žalimui atrodo kaip pavojingas nuolaidžiavimas, kuris ne tik neatneš laukiamų investicijų, bet ir sugriaus pasitikėjimą mumis kaip patikimais partneriais.
Ginčo esmė sukasi aplink Taivano atstovybės pavadinimą ir ekonomines sankcijas, kurias Pekinas taikė Lietuvai. Naujoji politinė vadovybė vis garsiau kalba apie tai, kad ankstesnė konfrontacija kainavo per brangiai. Tačiau D. Žalimas atkerta, kad gėda yra kur kas brangesnė valiuta. Jis baiminasi, kad politinis pragmatizmas gali užtemdyti moralinę pareigą remti tautas, kovojančias už savo išlikimą. Pasak jo, jei taip tęsis toliau, Lietuva tiesiog praras savo unikalų balsą pasaulyje ir taps dar viena nuolankia valstybe, bijančia didžiųjų kaimynų šešėlio.
Kritika I. Ruginienės atžvilgiu grindžiama ir tuo, kad užsienio politika reikalauja tęstinumo.
Staigūs kurso keitimai rodo valstybės silpnumą ir nebrandumą. Ekspertai pastebi, kad Kinija puikiai moka išnaudoti demokratinių šalių vidinį susiskaldymą. Kiekviena dvejojanti frazė iš Vilniaus Pekine priimama kaip pergalė. D. Žalimas ragina politikus atsikvošėti ir suprasti, kad nuolaidos agresoriui tik skatina dar didesnį spaudimą. Lietuvos pasirinktas kelias remti Taivaną buvo drąsus, todėl atsitraukimas dabar atrodytų kaip kapituliacija prieš ekonominį šantažą.
Visuomenė šiuo klausimu taip pat nėra vieninga, tačiau vertybinės politikos šalininkai pabrėžia laisvės kainą. Diskusija Miuncheno saugumo konferencijos fone tik dar labiau išryškino šį konfliktą. Kol pasaulio galingieji kalba apie paramą demokratijai, Lietuvoje pasigirsta balsų, siūlančių sugrįžti prie „verslo kaip įprasta“. D. Žalimo nuomone, tai būtų didžiulė klaida, kurią ištaisyti prireiktų dešimtmečių. Mūsų šalis per maža, kad galėtų sau leisti būti nesąžininga savo pačios idealams, ypač kai kalba eina apie žmogaus teises ir tautų apsisprendimą.
Galiausiai, šis ginčas yra testas visai Lietuvos politinei sistemai. Ar sugebėsime išlikti laisvės švyturiu, ar pasirinksime tylų prisitaikymą? Dainius Žalimas savo griežta laikysena primena, kad politika be moralės yra tik tuščias interesų žaidimas. Artimiausi mėnesiai parodys, ar I. Ruginienės ir kitų politikų retorika virs realiais veiksmais, ar visgi viršų paims supratimas, kad reputacija yra svarbiausias valstybės turtas. Lietuva stovi kryžkelėje, kurioje kiekvienas žodis turi milžinišką svorį mūsų ateičiai.
Redaktorius, atsakingas už turinio kokybę, aiškumą ir sklandų pateikimą. Jis rūpinasi, kad straipsniai būtų informatyvūs, tikslūs ir atitiktų aukščiausius kalbos bei redagavimo standartus.