Klausimas, ar senatvėje pensijos pakaks oriam gyvenimui, kelia nerimą daugeliui europiečių. Naujausias tyrimas atskleidžia ryškius skirtumus tarp Europos šalių, vertinant, kokią dalį pragyvenimo išlaidų, neįskaitant nuomos, padengia valstybinė pensija. Nors Vakarų ir Šiaurės Europoje pensijos dažnai viršija pagrindines išlaidas, Rytų Europos ir Balkanų valstybėse situacija yra kur kas sudėtingesnė. Lietuvoje šis santykis siekia vos 85 procentus.
Europos Pensijų Žemėlapis: Nuo Gerovės Iki Išgyvenimo Ribos
Tyrimas, apėmęs 39 Europos šalis, įskaitant Europos Sąjungos nares, šalis kandidates, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybes ir Jungtinę Karalystę, lygino vieno asmens pragyvenimo išlaidas ir vidutinę pensiją. Rezultatai atskleidžia didžiulį skirtumų spektrą – nuo 22 procentų Gruzijoje iki įspūdingų 225 procentų Liuksemburge.
Kur Pensijos Leidžia Kvėpuoti Laisvai?
Kai kuriose šalyse pensijos ne tik padengia visas būtinas pragyvenimo išlaidas, bet ir suteikia nemažą finansinį buferį. Pavyzdžiui, Liuksemburge pensija daugiau nei dvigubai viršija pragyvenimo išlaidas (225 proc.). Panaši situacija stebima Italijoje (210 proc.) ir Suomijoje (208 proc.). Arti šio lygio yra Ispanija (199 proc.) ir Danija (189 proc.). Kitas aštuoniose šalyse – Islandijoje (179 proc.), Norvegijoje (178 proc.), Vokietijoje (176 proc.), Belgijoje (170 proc.), Austrijoje (165 proc.), Prancūzijoje (160 proc.), Nyderlanduose (159 proc.) ir Švedijoje (158 proc.) – pensijų dengiama pragyvenimo išlaidų dalis svyruoja nuo 150 iki 180 procentų.
Vidutiniškumas ir Ribota Parama
Yra ir valstybių, kuriose valstybinės pensijos vis dar pakanka vieno asmens pragyvenimo išlaidoms padengti, neįskaitant nuomos, tačiau perteklius yra ribotas. Į 100–150 procentų kategoriją patenka Šveicarija (131 proc.), Airija (126 proc.), Jungtinė Karalystė (120 proc.), Lenkija (112 proc.), Čekija (108 proc.) ir Graikija (103 proc.).
Lietuvos ir Rytų Europos Iššūkiai: Kai Pensija Nepakanka
Deja, net 20-yje Europos šalių pensijų nepakanka pragyvenimo išlaidoms padengti. Tarp jų yra ir Lietuva, kurioje pensijos dengia tik 85 procentus būtiniausių išlaidų. Panaši padėtis yra Slovėnijoje (95 proc.), Slovakijoje (94 proc.), Estijoje (91 proc.), Portugalijoje (90 proc.), Juodkalnijoje (89 proc.), Kroatijoje (82 proc.)
ir Vengrijoje (81 proc.). Šie skaičiai rodo, kad didelė dalis Europos pensininkų susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais.
Skurdo Riba: Kur Pensijos Vos Apdengia Trečdalį Išlaidų?
Situacija yra itin prasta kai kuriose šalyse, kuriose pensijos nepakanka net pusei pragyvenimo išlaidų padengti. Sąrašo apačioje atsiduria Gruzija (22 proc.), Albanija (29 proc.), Ukraina (29 proc.) ir Moldova (42 proc.). Bosnijoje ir Hercegovinoje pensijų dengiama pragyvenimo išlaidų dalis sudaro 53 proc., Kipre – 58 proc., Šiaurės Makedonijoje – 61 proc., Turkijoje – 64 proc. ir Latvijoje – 65 proc.
Geografinės Tendencijos ir Lietuvos Kontekstas
Tyrimas aiškiai atskleidžia geografines tendencijas: Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse, įskaitant Skandinaviją, pensijos dažnai padengia arba viršija pagrindines pragyvenimo išlaidas. Vidurio Europoje mokamų pensijų daugmaž pakanka pragyventi, o Rytų Europos ir Balkanų regione pensijos paprastai padengia pragyvenimo išlaidas tik iš dalies, verčiant pensininkus ieškoti papildomų pajamų šaltinių ar gyventi taupymo režimu.
Lietuvos kontekste, nors situacija nėra pati blogiausia Europoje, ji vis tiek kelia susirūpinimą. Pernai Lietuvoje vidutinė senatvės pensija siekė 670 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 720 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad šie skaičiai padengia vos 85 procentus pragyvenimo išlaidų (neįskaičiuojant nuomos), daugelis pensininkų kasdien susiduria su sunkumais norėdami užtikrinti orų gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.