Seimo vadybos sudarytai darbo grupei baigus darbą ir įregistravus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimus, LRT žurnalistai ir darbuotojai atkreipia dėmesį į siūlomus pataisymus, kurie gali pabloginti visuomeninio transliuotojo padėtį ir pakenkti darbo kokybei.
Pabrėžiama, jog nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo rengimą paskatino tarptautiniai ir nacionaliniai veiksniai – 2024 m. priimtas Europos žiniasklaidos laisvės aktas bei Valstybės kontrolės paskelbta LRT valstybinio audito ataskaita – tačiau kai kurie nauji siūlomi pakeitimai, Seimo Teisės departamento nuomone, prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Pakeitimai neatspindi ir Valstybės kontrolės rekomendacijų, nes jose nebuvo nė vieno siūlymo Seimui taisyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.
Redakcinė politika: Taryba ar darbuotojų susirinkimas?
Vienas iš pagrindinių naujųjų pataisų tikslų – įteisinti, kad LRT redakcinės politikos sąlygas tvirtina LRT Taryba. Šiuo metu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nenurodoma, kas tvirtina LRT redakcinės politikos sąlygas. Praktiškai šiuo metu jas savo įsakymu tvirtina generalinis direktorius, tačiau tai taip pat nėra geriausia praktika.
Redakcijos turėtų būti apsaugotos tiek nuo LRT Tarybos, tiek nuo administracijos įtakos. Todėl siūloma LRT redakcinės politikos sąlygas tvirtinti visuotiniame LRT darbuotojų, kuriems taikoma redakcinė politika, susirinkime. Analogiškai siūloma, kad LRT žurnalistų etikos kodeksas taip pat būtų tvirtinamas ne LRT Taryboje, o visuotiniame LRT darbuotojų, kuriems taikomas etikos kodeksas, susirinkime. Tai būtų panašu į Visuomenės informavimo įstatymą, kuriame nurodoma, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą tvirtina viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas.
Tiek LRT etikos kodeksas, tiek Redakcinė politika yra žurnalistų atsakomybės prieš visuomenę darbo taisyklės, apspręstos jų savivaldos, siekiant išsaugoti pasitikėjimą žurnalistine veikla. Dėl to, pagal Vakarų tradiciją, etikos normas ir redakcines taisykles apsvarsto ir pasitvirtina pati bendruomenė.
Kitų žiniasklaidos atstovų dalyvavimas: grėsmė bendradarbiavimui?
Įstatymo pakeitime nurodoma, kad LRT kanaluose ir interneto svetainėje, be LRT Tarybos leidimo, nebūtų leidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms, o asmenys, „kurie valdo kitas žiniasklaidos priemones ir (ar) yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT Tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas ir deklaravę interesų konfliktus“.
Įstatymuose nėra aiškiai apibrėžta, kas yra žiniasklaidos priemonė, šis terminas nevartojamas kituose teisės aktuose. Bendrai, draudimas kitų žiniasklaidos priemonių atstovams dalyvauti LRT turinyje, išskyrus jei tai leidžia LRT Taryba, nėra aiškus ir detalus. Jis galimai užkirstų kelią jungtiniams tarptautiniams ir Lietuvos žurnalistų tyrimams, sudarytų kliūtis į radijo ir televizijos laidas kviestis kitų redakcijų žurnalistus, kurie komentuoja einamuosius įvykius savo kompetencijos ribose.
Šiuo metu LRT bendradarbiauja su BBC, „Deutsche Welle“, „Radio Free Europe/Radio Liberty“ ir kitomis tarptautinėmis bei Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis. Pabrėžtina, kad gali susidaryti situacija, kai LRT Taryba turės nuolat atsakinėti į LRT žurnalistų ir redaktorių užklausas, ar galima bendradarbiauti su kita redakcija iš Lietuvos ar užsienio šalies, ar galima kviestis į laidą aktualia tema kitos redakcijos redaktorių, žurnalistą. Primename, kad LRT Taryba paprastai posėdžiauja kartą per mėnesį.
Siūloma atsisakyti šio draudimo, nes jis apsunkins LRT redakcijų darbą ir de facto lems LRT Tarybos kišimąsi į LRT žurnalistinį turinį.
LRT Tarybos formavimas: politizavimo grėsmė?
Iki šiol į LRT Tarybą 4 asmenis deleguodavo Lietuvos prezidentas, 4 asmenis – Lietuvos Seimas (po du iš pozicijos ir opozicijos) bei po vieną Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Įstatymo pakeitimais LRT Tarybos narių skaičius padidinamas nuo 12 iki 15 įtraukiant po vieną atstovą iš Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjungos, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos ir Lietuvos asmenų su negalia organizacijos.
Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjunga neegzistuoja – egzistuoja Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga. Lietuvos asmenų su negalia organizacija taip pat nefiksuota Juridinių asmenų registre, bet fiksuota Lietuvos asmenų su negalia draugija.
Šie pakeitimai reiškia, kad LRT Taryba nėra depolitizuojama, o toliau politizuojama – Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos taryboje veikia įvairių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų politikai, Trišalėje taryboje taip pat dirba Lietuvos Vyriausybės (Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atstovai.
Seimo darbo grupės pasiūlyti pakeitimai, susiję su LRT Tarybos formavimu, niekaip nereiškia LRT Tarybos depolitizavimo, nors tai buvo pagrindinė LRT žurnalistų ir Žurnalistų profesionalų asociacijos kelta problema.
LRT Valdybos formavimas: nepakankama nepriklausomybė?
Remiantis įstatymo pakeitimais, LRT Valdybą sudarytų 5 asmenys, kuriuos penkerių metų kadencijai skirtų ir atleistų LRT Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių dauguma.
Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo pakeitimais nustatyta LRT Valdybos narių atranka nėra nepriklausoma – Valdybos nariai būtų skiriami LRT Tarybos, kurios formavimo principas yra ganėtinai politizuotas. Geroji praktika reikalautų, kad Valdyba būtų formuojama atsižvelgiant į kompetenciją, politinį nešališkumą ir profesionalumą. Nepriklausomi nariai, kaip ir valstybės valdomose įmonėse, galėtų sudaryti apie 60 proc. Valdybos, jie turėtų būti atrenkami nepriklausomai ir turėti atitinkamas kompetencijas finansų valdymo, viešųjų pirkimų, infrastruktūros valdymo srityse.
Taip pat LRT Valdybos nariams keliami itin minimalūs reikalavimai: užtenka nepriekaištingos reputacijos, aukštojo universitetinio išsilavinimo ir ne mažesnės nei 5 metų vadovaujamo darbo patirties. Tuo tarpu generaliniam direktoriui, kurį LRT Valdyba turėtų prižiūrėti, keliami aukštesni išsilavinimo reikalavimai – turėti magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Generalinio direktoriaus atleidimo sąlygos: neaiškumas ir stabilumo trūkumas?
Įstatymo pakeitimuose numatoma, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas nepasibaigus kadencijai, „netinkamai vykdo generalinio direktoriaus funkcijas, numatytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar dėl viešo intereso pažeidimo, jeigu Taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia šiurkščiu pareigų pažeidimu arba nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių“.
Šiuo atveju nėra akivaizdu, ar netinkamas generalinio direktoriaus funkcijų, numatytų 14 straipsnyje, vykdymas reiškia netinkamą visų funkcijų vykdymą, ar LRT Taryba galėtų atleisti generalinį direktorių prieš terminą dėl dalies ar vienos iš numatytų funkcijų netinkamo vykdymo. Įstatyme nenurodoma, kas yra netinkamas funkcijų vykdymas.
Įstatymo 14 straipsnyje numatytos tokios LRT generalinio direktoriaus funkcijos: 1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, nustato ir tvirtina LRT struktūrą, sudaro sutartis, leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami; 2) įgyvendina LRT tikslus, uždavinius ir Tarybos nustatytą strategiją; 3) organizuoja Tarybos nutarimų įgyvendinimą; 4) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą; 5) sprendžia kitus LRT įstatuose generalinio direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus.
Siūloma iš įstatymo išbraukti nuostatą „netinkamai vykdo generalinio direktoriaus funkcijas, numatytas šio įstatymo 14 straipsnyje“. Taip pat siūloma, kad pakeitimai dėl generalinio direktoriaus atleidimo nepasibaigus kadencijai įsigaliotų nuo naujo LRT generalinio direktoriaus kadencijos pradžios.
Apibendrinant, siūlytina atsisakyti Seimo darbo grupės parengto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projekto, atsižvelgti į Venecijos komisijos rekomendacijas dėl teisėkūros proceso ir turinio bei užtikrinti Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatų laikymąsi.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.