Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių, o tarp jų ypač išsiskiria miokardo infarktas ir insultas. Šios būklės ne tik gali gerokai apsunkinti įprastą gyvenimą, bet ir tapti lemtingos. Šeimos gydytojas P. Jacevičius pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu laiku atpažinti simptomus ir imtis prevencijos.
Miokardo infarkto ženklai: ne visada tipiški
„Miokardo infarktas pasireiškia stipriu skausmu už krūtinkaulio, plintančiu į kairę ranką, rečiau į kaklą, apatinį žandikaulį, pilvą, nugarą. Skausmas būna maudžiančio, spaudžiančio pobūdžio ir neretai tampa sunkiai pakeliamas. Tiesa, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti netipinė infarkto forma, kai skauda pilvą, pykina, kartais net vemiama, jaučiamas dusulys, galvos svaigimas, atsiranda sąmonės sutrikimai“, – sako P. Jacevičius.
Gydytojas paaiškina, kad patyrus miokardo infarktą, vėliau kasdienybę gali apsunkinti įvairūs sveikatos sutrikimai, tokie kaip širdies nepakankamumas, dusulys, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas. Be to, žymiai išauga tikimybė šią būklę patirti dar kartą, todėl būtinos reguliarios konsultacijos su gydytoju ir specialūs tyrimai.
Insultas – dar viena klastinga grėsmė
Statistika rodo, kad daugiau nei milijonas Europos Sąjungos gyventojų yra patyrę insultą, o beveik pusė jų – neišgyveno. Šeimos gydytojas P. Jacevičius teigia, kad insultas dažniau būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau rizika gerokai padidėja, jei asmuo serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, turi žalingų įpročių ar piktnaudžiauja alkoholiu.
„Insulto metu, priklausomai nuo pažeistos smegenų skilties, žmogui gali atsirasti veido, rankų, kojų tirpimai, sutrikti kalba – pradedama kalbėti nerišliai, nesugebama pasakyti pilnų sakinių. Taip pat gali būti pažeista rega ar klausa – žmonės apanka viena akimi, girdi spengimą ausyse ar visai apkursta, atsiranda raumenų paralyžiai, eisenos ar koordinacijos sutrikimai“, – pasakoja gydytojas.
Jis priduria, kad nepradėjus gydymo per pirmąsias valandas, insulto metu patirti simptomai gali išlikti visam gyvenimui arba baigtis dar liūdniau. Asmenį vėliau gali lydėti galūnių judesių sutrikimai, kalbos, mąstymo defektai ar net išsivystyti epilepsija.
Kaip apsisaugoti ir užtikrinti ramybę?
Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Pokyčių ir produktų skyriaus vadovė Kristina Ruseckienė pabrėžia, kad infarkto ir insulto išmokos yra mokamos jau daugybę metų, mat šios ligos nuolat lyderiauja tarp pavojingiausių. Tačiau, anot jos, svarbu ne tik užtikrinti finansinį stabilumą, bet ir aktyviai siekti ligų prevencijos.
„Stengiantis paskatinti klientus dažniau atsigręžti į savo sveikatą, prieš metus pristatėme itin lengvai naudojamą telemedicinos paslaugą, leidžiančią nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš namų ar užsienio šalių, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir sulaukti patarimų ar siuntimo pas specialistus. Esame įsitikinę, kad savo kasdienybėje turėtumėme padaryti viską, kad tiek patys, tiek mūsų šeimos nariai jaustųsi ramiau ir saugiau“, – sako K. Ruseckienė.
Šeimos gydytojas P. Jacevičius papildo, kad siekiant išvengti šių pavojingų būklių, itin svarbu atsižvelgti į gyvenimo būdą ir naudotis prevencinės programos galimybėmis. Vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 64 metų, pasitarus su šeimos gydytoju, rekomenduojama kasmet atlikti kardiogramą, arterinio kraujo spaudimo matavimą, kraujo tyrimus.
„Insultų ir infarktų riziką dažnai nulemia prieš tai buvę kardiovaskuliniai rizikos veiksniai: padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, viršsvoris, rūkymas, netaisyklinga mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas. Remiantis „Eurostat“ tyrimais, 1 iš 6 lietuvių turi tam tikro laipsnio nutukimą, todėl taip pat labai svarbu koreguoti gyvenimo būdą“, – paaiškina jis ir pabrėžia, kad įvardintų būklių riziką galima žymiai sumažinti, jei laikysimės pagrindinių sveikatingumo principų ir stengsimės užbėgti ligoms už akių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.