Daugelis neatlygintinai kraujo duodančių asmenų, galinčių pretenduoti į antrąją valstybinę pensiją, šią galimybę tiesiog pamiršta. Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia, kad vos keliolika šių gyvybes gelbstinčių žmonių kreipėsi dėl užtarnautos pensijos, nors potencialių kandidatų yra šimtai. Šiuo metu Lietuvoje valstybinę pensiją gauna 74 kraujo donorai, o jos suma siekia 136,58 Eur – tai 21 donoras daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Ar jums priklauso antroji pensija? Kaip ją gauti?
Kraujo donorai, neatlygintinai davę kraujo 40 kartų, turi teisę pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Svarbu pažymėti, kad dėl šios pensijos ir reikiamų dokumentų galima kreiptis jau dabar, nelaukiant pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus, ši pensija taps papildoma, leisdama gauti dvi pensijas vietoje vienos.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, reguliariai neatlygintinai kraujo aukojantys žmonės gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją, o reikiamus dokumentus susitvarkyti dabar, nelaukdami senatvės. Tai reiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus ši pensija taps dar viena, t. y. papildoma – vietoje vienos žmogus galės gauti dvejas. Deja, kai kurie donorai net ir turėdami galimybę, kai jau yra neatlygintinai davę kraujo 40 kartų, apie tai pamiršta“, – sako NKC direktorius Daumantas Gutauskas.
NKC vadovas skatina kraujo donorus, net ir nesulaukusius pensinio amžiaus (pavyzdžiui, 40 ar 45 metų), kreiptis į NKC. Čia atsakingi specialistai padės paruošti visus reikiamus dokumentus, kuriuos vėliau, sulaukus pensinio amžiaus, tereiks pateikti atsakingoms institucijoms, kad būtų gauta užtarnauta pensija. „Donorui skirta valstybinė pensija yra tarsi simbolinė valstybės padėka už nuolatinį, ilgametį kraujo aukojimą bei milžinišką pagalbą gelbstint kitų žmonių gyvybes“, – pabrėžia D. Gutauskas.
Verta prisiminti, kad pernai vasarą antrojo laipsnio valstybinė pensija, pakoregavus pensijų bazės indeksavimo koeficientą, pakilo nuo 118,7 Eur iki 136,58 Eur.
Kraujo donacijos svarba ir statistika
Nacionalinis kraujo centras ne tik rūpinasi donorų teisėmis, bet ir nuolat primena apie kraujo poreikį.
Atšilus orams, donorų skaičius ypač sumažėja, todėl centrai šaukiasi pagalbos. Viena donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes.
Neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo 2020-ųjų metų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo – tai buvo didžiausias neatlygintinai dovanoto kraujo kiekis nuo 2020 metų.
Statistika rodo nuolatinį donacijų augimą: 2023 m. pirmąjį ketvirtį atėjo 20 041 donoras, atliktos 17 353 donacijos, surinkta daugiau nei 7500 litrų kraujo. Palyginimui, 2022 m. pirmąjį ketvirtį atėjo 18 033 donorai, atliktos 15 749 donacijos, surinkta virš 7000 litrų kraujo.
Kas gali tapti kraujo donoru?
Aukoti kraujo galima nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Svarbiausia – būti sveikam. Kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, siekiant išvengti galimo užkrėtimo pacientui. Be to, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl konkrečios sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos. NKC kviečia visus atitinkančius reikalavimus prisijungti prie donorų gretų ir tapti gyvybės gelbėtojais, nepamirštant ir apie valstybės padėką – antrąją pensiją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.