Lėtinė inkstų liga (LIL) – tai tyli ir klastinga sveikatos problema, kuri kasmet paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Statistika nerimą kelianti: manoma, kad apytikriai kas dešimtas suaugęs žmogus serga šia liga, net pats to nenutuokdamas. Pagrindinė problema slypi tame, kad pradinės LIL stadijos pasižymi itin subtiliais arba visai nejaučiamais simptomais, o tai apsunkina ankstyvą diagnostiką.
Klastinga liga, kuri ilgai nesireiškia
Kaip teigia patyrusi gydytoja nefrologė Lina Marija Domarkė, LIL yra viena tų ligų, kuria sergama apie ją nė nenutuokiant. „Lėtinė inkstų liga klastinga tuo, kad pradžioje pacientas nieko nejaučia. Progresuojant inkstų funkcijos nepakankamumui, sutrinka normali organizmo veikla, nes organizmas visiškai neišsivalo nuo ureminių toksinų“, – pasakoja L. M. Domarkė.
Inkstų ligos požymiai ir simptomai dažnai būna nespecifiniai, todėl juos lengva supainioti su kitų negalavimų priežastimis. Pavyzdžiui, prasidėjus kūno niežėjimui, neretai kreipiamasi į dermatologą, dėl trinkančio miego kaltinamas stresas, dėl pykinimo – virškinimo sistema, o dėl tinimų ar dusulio – širdies veikla. Nors šie simptomai gali būti ir kitų ligų ženklai, jie taip pat gali įspėti apie progresuojančią lėtinę inkstų ligą. Ignoruojant šiuos signalus, liga gali pasiekti galinę stadiją, kai inkstai visiškai nustoja funkcionuoti.
Gydytoja L. M. Domarkė aiškina: „Yra skiriamos 5 LIL stadijos. Simptomai pradeda ryškėti esant 3–iai stadijai. Pasiekus 5 ligos stadiją, pacientui pradedama taikyti pakaitinė inkstų terapija.“ Šiuo metu pasaulyje apie 2 mln. gyventojų taikoma hemodializė, o dializuojamų ligonių skaičius, deja, tik didėja. Remiantis prognozėmis, iki 2040 metų lėtinė inkstų liga gali tapti penkta pirmaujančia mirties priežastimi visame pasaulyje.
Kada kyla rizika susirgti LIL?
Lėtinės inkstų ligos priežastys yra įvairios, tačiau didžiausią riziką susirgti turi tam tikros grupės žmonių. Tai asmenys, kuriems padidėjęs arterinis kraujospūdis, dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos, sergantys cukriniu diabetu, nutukę, rūkantys ar mažai vartojantys skysčių.
Taip pat rizika didėja tiems, kurie vartoja daug sūrių maisto produktų, piktnaudžiauja vaistais nuo skausmo, yra vyresni nei 60 metų.
Rizikos grupei priskiriami ir tie, kuriems diagnozuota paveldima inkstų liga, tokios kaip policistozė, Alporto liga ar glomerulonefritas. Autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, tiroiditas, sisteminė raudonoji vilkligė), buvęs ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, širdies ir kraujagyslių ligos, šlapimo takų obstrukcija (prostatos hiperplazija, gimdos kaklelio ar kūno vėžys) taip pat didina LIL tikimybę.
Gydytoja nefrologė atkreipia dėmesį ir į raumenis auginančius sportininkus bei keto mitybos propaguotojus: perteklinis baltymų vartojimas su maistu ar maisto papildais gali padidinti kreatinino kiekį ir sukelti proteinuriją, taip didinant LIL riziką.
Ankstyva diagnostika – gyvybiškai svarbi
„Diagnozuoti LIL ypač svarbu kuo anksčiau, kad pacientą atitolintume nuo pakaitinės inkstų terapijos (hemodializės, peritoninės dializės ar inkstų transplantacijos) ir apsaugotume nuo širdies kraujagyslių ligų komplikacijų. LIL iki 10 kartų didina širdies kraujagyslių ligų riziką bei skatina priešlaikinę mirtį“, – perspėja gydytoja.
Pacientai, turintys rizikos faktorių, turi būti reguliariai tiriami. Svarbu įvertinti bendrą kraujo tyrimą dėl anemijos, šlapimo tyrimą dėl leukocitų, baltymo, eritrocitų ir kitus parametrus.
Kaip apsisaugoti nuo lėtinės inkstų ligos?
Norint sumažinti LIL riziką, gydytoja L. M. Domarkė rekomenduoja imtis konkrečių prevencinių priemonių: palaikyti optimalų arterinį kraujo spaudimą (130–139/80), užtikrinti gerą glikemijos kontrolę, mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti druska (vartoti ne daugiau 3,5 g per parą) ir baltymais (dienos norma – 0,8–1 g/kg). Taip pat svarbu vengti peršalimų, mažinti kūno masę, didinti fizinį aktyvumą (bent po 30–60 min aktyviai judėti 3 kartus per savaitę), naudoti pakankamai skysčių ir laiku gydyti lėtines infekcijas.
Atpažinkite simptomus laiku
Ligai progresuojant, vis prastėja bendra žmogaus savijauta. „Prasideda pykinimas, kūno niežulys, miego sutrikimai, blogėja apetitas, mažėja šlapimo išsiskyrimas, atsiranda tinimai veido bei kojų srityje, dusulys, sunkiau koreguojamas kraujo spaudimas, ryškėja lėtinė anemija, vystosi metabolinė acidozė“, – vardija lėtinės inkstų ligos pasireiškimo simptomus gydytoja nefrologė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.