Neignoruokite šių ženklų: klastinga mažakraujystė užklumpa netikėtai – kaip apsisaugoti?

Mažakraujystė, mediciniškai žinoma kaip anemija, yra klastinga liga, kasmet užklumpanti tūkstančius Lietuvos gyventojų. Ypač pažeidžiami vaikai ir vaisingo amžiaus moterys. Apie 80–90 proc. sergančiųjų stokoja geležies, o Lietuvoje anemija diagnozuojama net 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų. Nors ši būklė ilgai neparodo akivaizdžių ženklų, negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Laiku atpažinus simptomus ir ėmusis prevencijos, galima apsisaugoti nuo šio tyliojo priešo.

Kas yra mažakraujystė (anemija)?

Mažakraujystė yra organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir hemoglobino – raudonosios kraujo medžiagos. Kraujas sudarytas iš trijų rūšių ląstelių: raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ir kraujo plokštelių (trombocitų). Eritrocitai savo sudėtyje turi daug baltymo hemoglobino, kuris perneša deguonį į visus organizmo audinius ir transportuoja anglies dioksidą iš organizmo lauk.

Hemoglobinas, suteikiantis kraujui raudoną spalvą, prisijungia deguonį plaučiuose ir perneša jį į ląsteles. Svarbi hemoglobino sudedamoji dalis yra geležis – vienas iš būtiniausių žmogaus organizmui mikroelementų. Anemija dažniausiai išsivysto dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos, tačiau geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi ir sudaro net 80 procentų visų atvejų.

Geležies stokos mažakraujystės priežastys

Geležies stoka gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Dažniausiai tai susiję su nepakankamu geležies gavimu su maistu, ypač pavasarį, arba esant padidėjusiam geležies poreikiui. Pastarasis aktualus neišnešiotiems kūdikiams, mažiems vaikams, paaugliams brendimo laikotarpiu, nėščioms ar maitinančioms moterims, intensyviai sportuojantiems žmonėms bei vegetarams.

Sutrikęs geležies pasisavinimas virškinamajame trakte taip pat yra dažna priežastis, kurią gali lemti gretutinės ligos (pvz., uždegiminė žarnų liga, opaligė, sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, skrandžio operacijos) ar tam tikrų vaistų vartojimas.

Lėtinis kraujavimas (dėl opų, navikų, hemorojinių mazgų, gausių menstruacijų ar po traumų) ženkliai sumažina geležies atsargas. Nemažą įtaką turi ir ilgalaikis stresas, naktinis darbas bei parazitai, kurie „apvagia“ organizmą, suvartodami daug maisto medžiagų, įskaitant geležį.

Įspėjamieji mažakraujystės simptomai: kada sunerimti?

Anemija ilgą laiką gali vystytis be ryškių simptomų, organizmui prisitaikant prie sumažėjusio deguonies kiekio. Tačiau atkreipti dėmesį reikėtų į šiuos požymius:

• Nuovargis, silpnumas, mieguistumas, noras nuolat gulėti.
• Galvos svaigimas ir skausmas.
• Dusulys, padažnėjęs širdies plakimas po fizinio krūvio.
• Dėmesio koncentracijos sutrikimas, atminties pablogėjimas.
• Duriantys skausmai širdies plote.
• Odos blyškumas, sausumas ir pleiskanojimas.
• Trapūs, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai.
• Pakitęs maisto skonis, liežuvio skausmas, skausmingas rijimas, įtrūkę lūpų kampučiai.
• Padidėjęs dirglumas, bendras raumenų silpnumas.
• Pablogėjęs apetitas, neįprastas noras valgyti nevalgomus dalykus (kreidą, molį, smėlį).

Mažakraujystės diagnostika ir svarbiausi kraujo tyrimai

Mažakraujystė nustatoma medicinos įstaigose atliekant kraujo tyrimus. Bendras kraujo tyrimas parodo eritrocitų ir hemoglobino sumažėjimą. Geležies kiekio tyrimas ir, dar tiksliau, feritino tyrimas padeda įvertinti geležies atsargas organizme. Feritino tyrimas gali atskleisti geležies atsargų mažėjimo pradžią dar prieš pasireiškiant anemijai.

Mažakraujystės atveju hemoglobino koncentracija kraujyje vaisingo amžiaus moterims būna mažiau nei 120 g/l, vyrams ir moterims po menopauzės – mažiau nei 130 g/l. Eritrocitų kiekis moterims – mažiau nei 3,9 x 10¹², vyrams – mažiau nei 4,3 x 10¹².

Efektyvi mažakraujystės profilaktika: mityba ir gyvenimo būdas

Daugelio mažakraujystės atvejų galima išvengti tinkamai maitinantis. Deja, šiuolaikinis gyvenimo tempas ir greitas maistas dažnai sutrikdo visavertę mitybą, sukeldamas vitaminų ir mikroelementų, įskaitant geležį, trūkumą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas paauglėms mergaitėms, kurios dėl gausių menstruacijų netenka daug geležies. Organizmas per parą su maistu turėtų gauti iki 10–15 mg geležies.

Geležies šaltiniai maiste: ką valgyti?

Geležies gausu daugelyje maisto produktų, tačiau skiriasi jos forma ir pasisavinimas. Maiste yra heminės (lengviau pasisavinamos, randamos gyvulinės kilmės produktuose) ir neheminės (blogiau pasisavinamos, randamos augalinės kilmės produktuose) geležies.

Geriausi geležies šaltiniai:

• Gyvulinės kilmės produktai: raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys, liežuvis), žuvis, paukštiena (kalakutiena, vištiena), kiaušinių tryniai. Iš raudonos mėsos pasisavinama net 20–40 proc. geležies.
• Augalinės kilmės produktai: burokėliai, pupos, pupelės, žalieji žirneliai, raudongūžiai kopūstai, petražolės, dilgėlių lapai, grybai, grikių, ryžių kruopos, lęšiai, avižiniai dribsniai, džiovinti vaisiai, riešutai, slyvos, granatai, žemuogės, vynuogės, morkos, pomidorai. Iš daržovių pasisavinama vos 2–10 proc. geležies.

Produktai, kuriuose geležies yra mažai: pienas ir jo produktai, riebalų produktai, aukščiausios rūšies miltiniai gaminiai.

Kaip užtikrinti geriausią geležies pasisavinimą?

Kad organizmas pasisavintų kuo daugiau geležies, svarbu ne tik pasirinkti tinkamus produktus, bet ir juos derinti. Geležis geriausiai pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patartina valgyti su daržovėmis (pvz., brokoliu, paprika). Valgant daržoves kartu su mėsa, žuvimi ar paukštiena, geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja net 3 kartus.

Pieno produktai, kava, stipri arbata, sėlenos, špinatai, augalinė ląsteliena, kalcio ir fosforo junginiai, taip pat kai kurie vaistai (turintys aliuminio, magnio, kalcio) trukdo geležies pasisavinimui. Todėl rekomenduojama vengti jų vartojimo kartu su geležies turinčiu maistu. Taip pat svarbu valdyti stresą, nes jo metu organizmas sunaudoja daugiau geležies. Reguliarūs atsipalaidavimo pratimai ir geros nuotaikos palaikymas padeda išsaugoti geležies atsargas.

Jei įtariate mažakraujystę ar jaučiate nuolatinius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tiksliai diagnozei nustatyti ir tinkamam gydymui paskirti būtini medicininiai tyrimai.