Atopinis dermatitas – tai lėtinė odos liga, pasižyminti uždegimu, intensyviu niežuliu, sausumu ir pasikartojančiais bėrimais. Šios būklės sudėtingas mechanizmas apima imuninės sistemos disbalansą, genetinius veiksnius ir sutrikusią odos barjero funkciją.
Ypatingai žiemą, esant šaltiems orams, simptomai gali paūmėti, sukeldami didelį diskomfortą. Vaistininkė Evelina Mockė dalijasi vertingais patarimais, kaip šaltuoju metų laiku efektyviai prižiūrėti atopinio dermatito paveiktą odą.
Temperatūrų pokyčiai ir sausas oras provokuoja atopinį dermatitą
„Atopiniu dermatitu sergančių žmonių oda yra pakitusi dėl odos barjero pažeidimo. Barjero pažeidimas leidžia alergenams, mikrobams ir dirgikliams lengviau patekti į odą, kas sukelia uždegimą ir ligos paūmėjimą. Atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia raudonais, uždegiminiais, kartais patinusios odos plotais, kurie turi aiškias ribas. Tokios vietos gali pleiskanoti ir kartais trūkinėti. Šie uždegiminiai paraudimai gali atsirasti tokiose kūno vietose kaip veidas, kaklas, rankų linkiai, riešai ir kulkšnys“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.
Anot jos, atopinio dermatito simptomai gali paūmėti arba pagerėti cikliškai, o dažniausiai paūmėjimus sukelia tam tikri veiksniai: stresas, alergijos, sausas oras, šaltis arba karštis, taip pat staigūs temperatūros pokyčiai.
„Temperatūrų svyravimai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie gali pabloginti atopinio dermatito simptomus. Staigūs temperatūros pokyčiai – iš šalto lauko į šiltas patalpas – yra didelė problema, provokuojanti būklės pablogėjimą. Šaltuoju metų laiku šildomas ir sausas patalpų oras dar labiau sausina odą, o tai lemia jos pleiskanojimą, jautrumą ir net įtrūkimus“, – teigia vaistininkė E. Mockė.
Dažniausiai daroma klaida ir kaip jos išvengti
„Vienas klaidingiausių įsitikinimų yra tas, kad atopinį dermatitą galima valdyti tik medikamentiniu gydymu. Visgi, iš tiesų medikamentai dažniausiai skiriami tik ribotam laikui, o norint kuo ilgiau pratęsti remisijos periodus būtina palaikyti tinkamą odos priežiūros rutiną“, – pabrėžia vaistininkė E.
Mockė.
Ji pastebi, kad atopiniu dermatitu sergantys žmonės dažnai baiminasi drėkinti veido odą ir naudoja įprastus prausiklius, kurie tik dar labiau ją išsausina. Dėl to vaistininkė pataria į odos priežiūros rutiną įtraukti tokias priemones kaip aliejinis prausiklis ir emolientas.
„Tinkama odos priežiūra yra labai svarbi. Bent du kartus per dieną naudokite aliejinį prausiklį ir emolientus. Šios priemonės gali padėti drėkinti ir minkštinti odą, atkurti jos apsauginį barjerą ir apsaugoti nuo drėgmės praradimo. Pavyzdžiui, emolientas gali sukurti ant odos paviršiaus plėvelę, kuri sulaiko drėgmę ir mažina niežulį bei dirginimą. Ieškokite emolientų, kurių sudėtyje būtų mineralinių aliejų“, – paaiškina vaistininkė E. Mockė.
Į atopinį dermatitą linkusią odą turintiems žmonėms patariama nuolatos naudoti švelnias priemones, kurios nesausintų odos ir užtikrintų sveiką odos barjerą. Tinkamai prižiūrint šį odos tipą, galima gerokai prailginti remisijos periodą, todėl intensyvaus medikamentinio gydymo prireikia rečiau.
Naudojantiems emolientus vaistininkė pataria išbandyti trijų minučių taisyklę: jį tepti iškart išlipus iš vonios, dar ant šiek tiek drėgnos odos. Taip pat ji pataria drėkinti ne tik savo odą, bet ir patalpų orą.
Vitaminai ir maisto papildai: pagalba iš vidaus
„Nepamirškite pasirūpinti savo oda iš vidaus. Čia gali padėti vitaminas D. Kadangi atopinio dermatito patogenezę lemia sudėtinga epidermio barjero disfunkcijos ir sutrikusio imuninio atsako sąveika, o vitaminas D dalyvauja abiejuose procesuose, galima tikėtis, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su atopinio dermatito rizika arba paūmėjimu. Todėl svarbu palaikyti pakankamą šio vitamino kiekį organizme“, – pataria vaistininkė E. Mockė.
Omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti kovoti su atopiniu dermatitu, kadangi jos pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
„Omega-3 stiprina odos lipidinį barjerą, kuris svarbus išlaikant drėgmę odoje ir apsaugant nuo išorinių dirgiklių. Reguliarus omega-3 vartojimas gali sumažinti simptomų intensyvumą ir dažnumą, o kartu prisidėti ne tik prie ilgalaikės odos sveikatos palaikymo, bet ir imuninės sistemos stiprinimo“, – teigia vaistininkė E. Mockė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.