Aterosklerozė – klastinga liga, galinti pažeisti visą organizmo kraujagyslių sistemą ir netgi pradėti vystytis dar vaikystėje, įspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologas, prof. Rimvydas Šlapikas.
Aterosklerozės vystymasis ir simptomai
Prof. R. Šlapikas pasakoja, kad aterosklerozė gali pažeisti širdies vainikines, miego, smegenų, inkstų, kojų arterijas bei aortą. „Mūsų organizmo arterijų sistemą galima palyginti su medžiu, kurio kamienas – didelio skersmens ir ilga arterija – aorta, išsišakojanti į mažesnes mūsų širdį, smegenis, inkstus ir galūnes maitinančias arterijas. Šio medžio šakose – arterijose – vykstantys biologiniai ir patologiniai procesai paklūsta tokiems patiems dėsniams, todėl aterosklerozė dažniausiai pažeidžia visas tokio medžio šakas.“
Arterijų pažaida gali atsirasti skirtingais gyvenimo tarpsniais. Aterosklerozinės plokštelės, siaurindamos arterijų spindį, gali sukelti širdies ar kojų skausmus, galvos svaigimą. Plyšus plokštelei ir krešuliui užkimšus arteriją, gresia miokardo infarktas arba galvos smegenų insultas.
Pasak profesoriaus, aterosklerozė gali pradėti vystytis dar jaunystėje ir netgi vaikystėje, ypač sergantiems genetine hipercholesterolemija. „Paprastai vyrus aterosklerozė užklumpa kone dešimtmečiu anksčiau negu moteris.“
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
Nors aterosklerozė gerai ištirta, tai yra sudėtinga ir daugybės rizikos veiksnių lemiama liga. „Tačiau pagrindinė priežastis, lemianti aterosklerozės atsiradimą, yra padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje“, – pabrėžia prof. R. Šlapikas. Mažo tankio lipoproteino cholesterolis (MTL-C), vadinamas „bloguoju“, lengvai patenka į arterijos vidų, kur sudaro aterosklerozines plokšteles.
Genetiškai nulemtas didelis cholesterolio kiekis kraujyje skatina aterosklerozės vystymąsi labai anksti ir sparčiai. Kiti svarbūs rizikos veiksniai yra arterinė hipertenzija, rūkymas, cukrinis diabetas, netinkama mityba, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas. Šie veiksniai pažeidžia arterijos sluoksnį (endotelį), atverdami kelią cholesterolio kaupimuisi.
Koreguojant šiuos veiksnius, galima sulėtinti ligos progresavimą.
Gydymo strategijos ir naujovės
Prof. R. Šlapikas dalijasi cholesterolio mažinimo nuostata: „pradėti kuo anksčiau, mažinti kuo intensyviau, gydyti kuo ilgiau.“ Pagrindiniai vaistai – statinai. Svarbu ieškoti ir šalinti kitus aterosklerozės vystymosi veiksnius.
Moksliniai tyrimai rodo ir lėtinio uždegimo svarbą aterosklerozinės plokštelės vystymuisi. „Hipercholesterolemija ir arterijose rusenantis uždegimas yra tarsi uždaras ratas“, – aiškina profesorius. Naujos kartos vaistai, vadinami monokloniniais antikūnais, tiriami dėl jų gebėjimo sumažinti uždegimą ir sustabdyti aterosklerozės progresavimą.
Kardiologas pabrėžia, kad maksimalus cholesterolio sumažinimas tiesiogiai proporcingas aterosklerozės komplikacijų tikimybės mažėjimui. Didelės rizikos pacientams (turintiems plokštelių arterijose, persirgusiems infarktu ar insultu, sergantiems diabetu ar inkstų ligomis) blogojo cholesterolio (MTL-C) kiekį reikia sumažinti iki mažiau negu 1,4 mmol/l. Gydymas pradedamas statinais, o esant poreikiui, skiriami ezetimibas ir PCSK9 inhibitoriai, skatinantys cholesterolio šalinimą iš organizmo. Svarbu žinoti, kad net labai sumažinta MTL-C koncentracija kraujyje nesukelia šalutinio poveikio, nes smegenys ir ląstelės pačios gamina reikiamą cholesterolį.
Nauja cholesterolio gydymo kryptis yra lipoproteino (a) nustatymas ir gydymas. Tai „blogojo“ cholesterolio forma, skatinanti uždegimą, krešulių susidarymą ir spartesnį aterosklerozės vystymąsi. Nors vaistai dar kuriami, esant padidėjusiai lipoproteino (a) koncentracijai, būtina ypač intensyviai mažinti MTL-C ir koreguoti kitus rizikos veiksnius.
Išvengti sunkių padarinių – būtina prevencija
Aterosklerozės komplikacijos – širdies nepakankamumas, aritmijos po infarkto, demencija ar insultas – gali palikti sunkias pasekmes ir reikalauti nuolatinio vaistų vartojimo. „Tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus neįgalius“, – cituoja F. Nyčę, adaptuodamas posakį medicinai, prof. R. Šlapikas.
Norint išvengti aterosklerozės, būtina kuo anksčiau ir intensyviau mažinti cholesterolio koncentraciją iki numatyto tikslo, koreguoti rizikos veiksnius: atsisakyti rūkymo, normalizuoti gliukozės koncentraciją sergantiems diabetu.
Profesoriaus patarimas: „Pasirūpinkite savo sveikata, kol dar neatsirado ligų simptomų. Atlikite lipidogramą, lipoproteino (a), uždegimo rodiklių tyrimus. Jeigu gydytojas nustatė didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, galimi papildomi tyrimai, pvz., miego arterijų echoskopija. Jei paskiriamas statinas ar kitas cholesterolį mažinantis vaistas, būtinai paklausykite jo patarimo. Daug informacijos ir patarimų rasite ir širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugijos puslapyje „Sveika širdis“ (www.sveikasirdis.com).“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.