Odos vėžys yra klastingas, nes jo pavojingų darinių žmogus dažnai neatpažįsta. Apie tai įspėja gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, pabrėždama, kad dvejoti ir laukti nėra prasmės. Jei kyla įtarimas, būtina nedelsiant pasitarti su gydytoju. Profesorė akcentuoja, kad pavojų išduoda ne tik apgamai – bet koks staiga atsiradęs, pakitęs, kraujuoti ar šlapiuoti pradėjęs odos darinys, kuris neišnyksta greitai, turėtų sukelti rimtą rūpestį.
Paslėpti odos vėžio ženklai ir kodėl jie apgaulingi
„Turime labai daug atvejų, kai žmogus žiūri į vėžinį darinį, bet neatpažįsta, kad jis piktas“, – atvirauja prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. Dažnai žmonės delsia kreiptis į medikus, manydami, kad tai tik nekaltas odos pokytis, o kai kuriais atvejais netgi sergantieji odos vėžiu ilgą laiką nesilanko pas gydytojus. Tačiau laikas yra kritinis faktorius, nes melanoma gali išplisti vos per kelis mėnesius. „Jei darinys nesugyja per du mėnesius, visada reikia kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti ar tai nėra odos vėžys“, – pataria profesorė.
Kodėl savistaba gyvybiškai svarbi ir kada kreiptis į gydytoją?
Ankstyvas odos vėžio nustatymas yra gyvybiškai svarbus. Būtina nuolatinė savisauga – kiekvienas žmogus savo odą turi apžiūrėti bent kartą per mėnesį. Savistaba ir reguliari kontrolė yra nepaprastai svarbios, nes odos vėžys nėra tik vyresnių žmonių liga, nors sergamumo melanoma pikas dažniausiai pasiekiamas 55–60 metų amžiuje. Profesorė apgailestauja, kad Lietuvoje žmonės dažnai kreipiasi į gydytojus per vėlai. Vienais atvejais ligos požymių nemato, ypač jei darinys atsiranda sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, ant nugaros ar šlaunų. Kitais atvejais, nors ir pastebi odos pakitimą, žmonės neatpažįsta grėsmės sveikatai ir ignoruoja signalus.
Mitas, kuris kainuoja gyvybes: nejudinti apgamų?
Lietuvoje vis dar gajus klaidingas prietaras, kad įtarimo sukėlusio apgamo geriausia yra „nejudinti“, nes kitaip vėžys išplis. Tai yra didžiulė klaida, dėl kurios daugelis delsia kreiptis į medikus. Profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė pastebi, kad lietuviai nėra įpratę reguliariai lankytis pas gydytoją ir tikrintis sveikatą, dažnai manydami, kad medikas reikalingas tik tuomet, kai skausmas tampa nepakeliamas. Jei žmogus neturi didelės rizikos susirgti odos vėžiu, gydytojo apžiūros kartą per metus pakanka. Tačiau daug apgamų turintiems žmonėms ir tiems, kurių šeimos nariai sirgo melanoma, dermatovenerologo konsultacija rekomenduojama kas pusę metų. „Patys pikčiausi vėžiai gali atsirasti ir užaugti labai greitai“, – įspėja profesorė.
Efektyvi prevencija: apsisaugokite nuo saulės žalos
Senoji medikų tiesa teigia, kad intensyvios ir dažnos saulės vonios odai ne tik neprideda šviežumo, bet ir ypatingai kenkia. Dėl ultravioletinių (UV) spindulių poveikio odoje greičiau atsiranda raukšlių, pigmentinių dėmių, ji sausėja. Taip pat, pomėgis degintis saulėje yra tiesiogiai susijęs su didesne odos vėžio ir melanomos rizika. Todėl profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė primygtinai rekomenduoja saugoti odą nuo UV spinduliuotės, vengti tiesioginio kontakto su saule, kai ji aktyviausia – nuo 11 iki 16 valandos. Karštomis dienomis reikėtų rinktis natūralaus pluošto drabužius, dengti galvą ir ausis kepure, bei dėvėti akinius su UV filtru. Nepridengtas odos vietas būtina tepti ne mažesniu kaip SPF 50+ apsauginiu kremu nuo saulės, nepamirštant jo atnaujinti kas 2–3 valandas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.