Vis daugiau žmonių susiduria su sveikatos problemomis, kurias išduoda ne tik bloga savijauta, bet ir išoriškai pastebimi pokyčiai, pavyzdžiui, ant pilvo besikaupiantys riebalai. Gydytoja kardiologė dr. Jūratė Zupkauskienė pabrėžia, kad ankstyva rizikos veiksnių diagnostika ir jų valdymas yra gyvybiškai svarbūs siekiant išvengti metabolinio sindromo ar sumažinti jo sukeliamų komplikacijų riziką.
„Metabolinis sindromas yra rizikos veiksnių kompleksas, apimantis padidėjusį kraujospūdį, sutrikusią gliukozės ir cholesterolio apykaitą bei pilvinio tipo nutukimą. Jis pripažintas vienu didžiausių kardiometabolinę riziką didinančių sveikatos sutrikimų, o dėl greito gyvenimo tempo, nesubalansuotos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo yra vis dažniau nustatomas visose amžiaus grupėse, net ir jaunesniems nei 30 m. amžiaus asmenims“, – pasakoja gydytoja kardiologė.
Metaboliniam sindromui įtakos turintys veiksniai
Metabolinio sindromo atsiradimą lemia tiek genetiniai polinkiai, tiek gyvensenos įpročiai, ypač netinkama mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, suaugusiesiems rekomenduojamas bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minučių didelio intensyvumo aerobinis fizinis aktyvumas per savaitę. Taip pat naudinga bent du kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančias jėgos treniruotes.
„Kita didelė visuomenės sveikatos problema yra netinkama mityba, kai žmogus suvartoja per daug sočiųjų riebalų, transriebalų ir angliavandenių, nes organizmas pasisavina per daug kalorijų ir per mažai skaidulinių ir kitų sveikatai naudingų medžiagų. Vien dėl netinkamos mitybos ženkliai išauga daugumos lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, onkologinių susirgimų, rizika“, – pabrėžia gydytoja kardiologė J. Zupkauskienė.
Gydytoja J. Zupkauskienė priduria, kad nepakankamas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba padidina visceralinių (pilvinės srities) riebalų kiekį. Pilvinio tipo nutukimas ypač didina kardiometabolinę riziką, nes šios kūno srities riebalai skatina uždegiminius procesus, hormoninę aktyvaciją organizme ir atsparumą insulinui. Visa tai sutrikdo gliukozės ir cholesterolio apykaitą, kas ir sukelia metabolinį sindromą.
Kaip atpažinti metabolinį sindromą: simptomai ir diagnostika
Metabolinis sindromas, ypač ankstyvosiose stadijose, gali nesukelti akivaizdžių organizmo pokyčių ar simptomų. Tačiau atidžiau stebint, galima pastebėti padidėjusį kūno svorį ir liemens apimtį. Jei ilgesnį laiką padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, gali atsirasti cukriniam diabetui būdingi požymiai, tokie kaip troškulys, padažnėjęs šlapinimasis ir nuovargis. Padidėjęs kraujospūdis taip pat dažnai laikomas vienu iš metabolinio sindromo simptomų.
„Jei žmogus yra nutukęs ar turi antsvorio, ypač didesnį riebalų kiekį pilvinėje srityje, ir padidėjusį kraujospūdį, galima įtarti metabolinį sindromą ir tokiu atveju naudinga apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl pradinio ištyrimo. Jis atliekamas išmatuojant arterinį kraujospūdį, vertinant kūno svorį, liemens apimtį, gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje tyrimą (lipidogramą). Metaboliniam sindromui nustačius, verta apsilankyti pas gydytoją kardiologą, kuris detaliau įvertins, ar tinkamai koreguojami rizikos veiksniai, atlikdamas širdies ir miego arterijų ultragarsinį tyrimą, papildomus kraujo tyrimus, esant poreikiui, paskirs gydymą“, – pataria gydytoja kardiologė.
Metabolinis sindromas įprastai diagnozuojamas, kai yra nustatomi bent 3 iš 5 kriterijų:
- padidėjęs kraujospūdis: sistolinis ≥130 mmHg ir/arba diastolinis ≥85 mmHg;
- gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius ≥5,6 mmol/L;
- trigliceridų koncentracija kraujyje ≥1,7 mmol/L;
- didelio tankio lipoproteinų (DTL) „gerojo“ cholesterolio kiekio kraujyje sumažėjimas: vyrams 1,03 mmol/L, moterims 1,29 mmol/L;
- padidėjusi liemens apimtis: vyrams ≥102 cm, moterims ≥88 cm.
Negydant metabolinio sindromo sukeliančių sveikatos sutrikimų, dažniausiai išsivysto 2 tipo cukrinis diabetas, o padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje lemia aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos atsiradimą, kuri gali komplikuotis į miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą. Atsiradusios cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų sąlygotos komplikacijos ženkliai prisideda prie neįgalumo ir gyvenimo kokybės pablogėjimo.
Gydymas ir prevencijos strategijos
Metabolinis sindromas dažniausiai gydomas koreguojant gyvensenos įpročius, ypač keičiant netinkamą mitybą ir didinant fizinį aktyvumą. Pacientams labai naudinga Viduržemio jūros regiono dieta, kuri remiasi dideliu vaisių ir daržovių, alyvuogių aliejaus, žuvies ir kitų jūros gėrybių vartojimu. Ši dieta pasižymi mažu sočiųjų riebalų, transriebalų, angliavandenių ir druskos suvartojimu. Toks mitybos pakeitimas leidžia sumažinti kūno svorį, gliukozės kiekį kraujyje, koreguoti cholesterolio apykaitą bei kraujospūdį. Teigiami kūno svorio pokyčiai leidžia mažinti 2 tipo cukrinio diabeto riziką ir bent 7 proc. – atsparumą insulinui.
„Siekiant gydyti metabolinį sindromą, svarbus ir didesnis fizinis aktyvumas, tam skiriant laiko bent 30 minučių kasdien. Tai didina jautrumą insulinui, mažina gliukozės ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje bei mažina kraujospūdį. Kai gyvensenos pokyčių neužtenka ar yra ryškių metabolinį sindromą sukeliančių sveikatos sutrikimų, gydytojas papildomai skiria ir medikamentinį gydymą“, – dalinasi gydytoja kardiologė dr. J. Zupkauskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.