Seime toliau verda aistros dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų. Parlamentaras Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad jei valdantieji neskubins naujo įstatymo projekto priėmimo, būtina paprašyti ekspertinio vertinimo. Konservatorių pirmininkas taip pat neatmeta galimybės, kad prireikus opozicija gali dar kartą imtis filibusterio.
„Pasižiūrėsime, kas vyks ketvirtadienį, nes eina ir valdančiųjų projektas, ir mūsų su ekspertais parengtas projektas. Pasižiūrėsime, kaip elgsis valdantieji, ar visus projektus praleis po pateikimo stadijos, ar ne, ar skubos prašys, ar neprašys. Jei neprašys skubos, tikrai, manau, verta paprašyti ekspertinio vertinimo“, – antradienį Seime kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Mes registruosime pasiūlymus, ginsime savo pasiūlytą variantą ir pagal tai eigoje priimsime tam tikrus sprendimus“, – akcentavo jis.
„Kol kas viskas ant stalo, bet dabar, man atrodo, reikia kalbėti apie dalykinius pasiūlymus, argumentaciją ir jų gynybą“, – sakė parlamentaras.
Seimo pirmininkas: nėra pagrindo protestams
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, jog rengiant visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų projektą buvo atsižvelgta ir į opozicijos siūlymus, tad, pasak socialdemokrato, nėra pagrindo užsiimti pašaipomis ar imtis kitų protesto priemonių.
„Mes sujungėme pastangas. Daugiau nei du mėnesius mes diskutavome. Nebuvo nė vieno įstatymo projekto, kur taip atvirai diskutuojame – kiekvienas pasisakymas, mintis, kuri būtų transliuojama tiesiogiai į eterį. Išnaudojome visas galimybes – kvietėme opoziciją, kvietėme išorinius ekspertus, įvairias institucijas. Kas norėjo – dalyvavo, kas nenorėjo – nedalyvavo“, – prieš pirmąjį Seimo pavasario sesijos posėdį kalbėjo parlamento vadovas.
„Priėmėme daug pataisų, kurias siūlė ir opozicija (…). Yra tie valdysenos dalykai, kurie buvo priimti ir pozicijos, ir opozicijos balsais, tai man atrodo, kad jokio pagrindo užsiimti kažkokiomis pašaipomis, protestais ar kitokiomis priemonėmis nėra“, – akcentavo jis.
LRT įstatymo projekto istorija
Po kelis mėnesius rengtų posėdžių Seimo darbo grupė sutarė dėl naujo LRT įstatymo projekto. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų. Kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas. Šį įstatymo projektą Seimui planuojama teikti antradienį prasidėsiančioje pavasario sesijoje.
Praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Sausį su Venecijos komisija buvo susitikę tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai. Komisijos atstovai domėjosi anksčiau parlamentarų svarstytomis iniciatyvomis: tiek planais keisti generalinės direktorės atleidimo iš pareigų tvarką, tiek Seime taikytą skubą priimant įstatymo pakeitimą dėl lengvesnio vadovo atleidimo, tiek LRT finansavimo modeliu. Tąkart socialdemokratė Rasa Budbergytė nurodė, jog prieš priimant LRT įstatymo pataisas bus laukiama Venecijos komisijos rekomendacijų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.