Lietuvoje, kaip ir visame Vakarų pasaulyje, sparčiai daugėja nepagydomų uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip Krono liga ir opinis kolitas. Nors tikslios susirgimų priežastys dar nėra iki galo aiškios, medikai mano, kad tai lemia žarnyno mikrobiotos ir genetinių faktorių visuma. Šios lėtinės ligos ne tik apsunkina pacientų kasdienybę, bet ir kelia vis didesnį iššūkį visuomenės sveikatai.
„Visuomenė susidurs su šiomis ligomis, jomis sirgs mūsų vaikai, bendradarbiai, artimieji. Mes turime suprasti, kas tai per ligos“, – pabrėžia Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas, profesorius Gediminas Kiudelis. Jis akcentuoja, kad uždegiminės žarnyno ligos smarkiai sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą, nuolat kamuoja viduriavimas ir pilvo skausmas. Sergantiems žmonėms tenka labai dažnai lankytis tualete, praktiškai po kiekvieno valgio, todėl ypač svarbus aplinkinių supratimas.
Kas yra Krono liga ir opinis kolitas?
Krono liga ir opinis kolitas – tai lėtinės, viso gyvenimo ligos, kurios nėra išgydomos. „Tai nėra infekcija, kurią būtų galima išrauti su šaknimis. Kalbame apie lėtines ligas, kurios turi būti kontroliuojamos visą gyvenimą“, – aiškina G. Kiudelis. Nors šios ligos nepagydomos, medicinos mokslas nuolat tobulėja, gerėja diagnostika ir atsiranda naujų kontrolės metodų, leidžiančių pacientams jaustis gerai, dirbti, kurti šeimas ir gyventi visavertį gyvenimą.
Ligai progresuojant, gali pasireikšti ir kitos komplikacijos, tokios kaip sąnarių skausmai ar kepenų ligos. Lietuvoje kasmet Krono liga ir opiniu kolitu suserga apie 13 žmonių iš 100 tūkst. gyventojų, o iš viso šalyje šiuo metu su šiomis diagnozėmis gyvena apie 3–4 tūkst. žmonių.
Kritiniai simptomai ir kodėl svarbu nedelsti
Vilniaus Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja doc. Goda Sadauskaitė pabrėžia, kad itin svarbu neignoruoti ligos simptomų. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į viduriavimą su krauju. „Labai dažnai kraujo pasirodymui išmatose skiriamas nepakankamas dėmesys.
Žmonės tai „nurašo“ hemorojui, kitoms nesvarbioms priežastims“, – sako medikė.
Dėl šios priežasties ligos diagnozuojamos praėjus metams, dviem, o kartais net penkeriems nuo klinikinių simptomų pradžios. G. Sadauskaitė ragina žmones, jaučiančius virškinamojo trakto nusiskundimus, nedelsti ir ieškoti diagnozės kartu su gydytojais profesionalais. Svarbu atsiminti, kad Krono liga ne visada pasireiškia vien viduriavimu; jei pažeista tik plonoji žarna, gali dominuoti skausminiai simptomai.
Netipiniai ligos simptomai dažnai klaidina ir medikus. Pasitaiko, kad pacientai keletą metų vaikšto pas šeimos gydytoją, kol galiausiai yra nukreipiami kolonoskopijai ar plonosios žarnos ištyrimui. Kartais šios ligos prasideda netgi ne virškinamojo trakto simptomais, o dėl komplikacijų pažeidžiami sąnariai ar oda, ir šios komplikacijos būna labiau išreikštos nei pati žarnyno liga.
Pacientų patirtys: „Jautiesi pūvantis iš vidaus“
Pacientų patirtys su uždegiminėmis žarnyno ligomis yra išties nelengvos. Tomas Zigmantavičius, kuriam Krono liga diagnozuota prieš 10 metų, pasakoja: „Iš išorės atrodai sveikas, o jautiesi pūvantis iš vidaus.“ Anot jo, visuomenėje apie šias ligas mažai žinoma, todėl sergantys žmonės jaučiasi nevisaverčiai. Tomas, dabar esantis Krono ir opinio kolito ligų draugijos valdybos narys, pastebi, kad žinių trūksta net ir medikams.
Tomas prisimena, kad pirmą kartą, kai endoskopijos metu buvo atrasti pakitimai, gydytojas prisipažino, jog nėra susidūręs su tokiais atvejais. Jis taip pat atpažino, kad ligos simptomus jautė dar mokyklos laikais, būdamas vos 11–12 metų amžiaus, tačiau tuomet manė, jog tai normalu. Gyvenimas su Krono liga reikalauja kruopštaus planavimo, ypač keliaujant, renkantis maistą ir visada žinant, kur yra artimiausias tualetas.
Ligų agresyvumas ir Pasaulinė diena
Doc. G. Sadauskaitė teigia, kad uždegiminėmis žarnyno ligomis suserga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau didžioji dalis – tarp 20 ir 40 metų. „Iš savo praktikos matome, kad kuo jaunesnis žmogus suserga, tuo liga būna agresyvesnė“, – pastebi ji.
Gegužės 19-ąją minima Pasaulinė lėtinių uždegiminių žarnyno ligų diena. Šia proga visame pasaulyje violetine spalva nušviečiami šalį simbolizuojantys pastatai, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šias ligas. Lietuva taip pat prisijungia prie šio judėjimo, apšviesdama žymius statinius, tokius kaip Valdovų rūmų fasadas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.