Baltijos šalys pastarosiomis dienomis susiduria su dideliu nerimu dėl serijos incidentų, susijusių su iš Rusijos pusės atskridusiais nepilotuojamais orlaiviais. Nors nė vienas iš įvykių nesukėlė didelių nuostolių ar sužalojimų, jie ryškiai iliustruoja regiono pažeidžiamumą ir geopolitinės įtampos pasekmes. Naujausi incidentai Latvijoje ir Estijoje, sekantys po panašaus įvykio Lietuvoje, kelia klausimų apie oro erdvės saugumą ir galimus tolimesnius scenarijus.
Sprogimas Latvijos oro erdvėje: iš Rusijos atlėkęs dronas
Latvijos Gynybos ministerija patvirtino, kad šalies oro erdvę netikėtai kirto ir joje sprogo iš Rusijos pusės atskridęs nepilotuojamas orlaivis. Incidentas įvyko ankstyvą trečiadienio rytą, kai ankstyvojo perspėjimo sistemos užfiksavo į sprogimą panašų garsą Kraslavos savivaldybėje. Netrukus į įvykio vietą buvo išsiųsti Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų, Valstybės policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniai, kurie rado drono nuolaužas.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) Jungtinio štabo viršininko pavaduotojas operacijoms brigados generolas Egilis Leščinskis detaliau paaiškino įvykio eigą. Anot jo, 2 val. 19 min. vietos laiku radarai užfiksavo neatpažintą objektą, kertantį Latvijos sieną. Nors į vietovę buvo išsiųstas oro erdvės gynybos dalinys, orlaivis sprogo pats, nebuvo numuštas, 2 val. 39 min. netoli Dobričinos kaimo. Kol kas nenustatytas nei drono gamintojas, nei kilmės šalis.
Ministerija patikino, kad daugiau tiesioginės grėsmės civilių saugumui ar Latvijos oro erdvei nenustatyta, taip pat nebuvo sužeistų civilių ir nepadaryta didelės žalos civilinei infrastruktūrai. Tačiau incidentas paskatino gynybos ministrą Andrį Sprudsą nutraukti darbo vizitą Ukrainoje ir grįžti į Latviją, pabrėžiant įvykio svarbą. E. Leščinskis taip pat užsiminė apie kitą neramų incidentą tą pačią naktį, kai objektas iš Baltarusijos pusės kirto Latvijos oro erdvę ir įskrido į Rusijos, tačiau generolas atmetė koordinuotų veiksmų prieš Latviją galimybę, labiau spėdamas apie nukrypimą nuo kurso dėl pašalinių priežasčių.
Drono smūgis Estijoje: pažeista elektrinės infrastruktūra
Beveik tuo pačiu metu panašus incidentas sukrėtė ir Estiją. Iš Rusijos įskridęs dronas rėžėsi į elektrinės kaminą Auverėje. Nors per incidentą niekas nenukentėjo, o Estijos elektros sistema nebuvo pažeista, Vidaus saugumo tarnyba patvirtino, kad dronas atsitrenkė kovo 25 d. 3.43 val. ryto. Generalinė prokuratūra pradėjo procesą, o Vidaus saugumo tarnyba – tyrimą.
Estijos generalinė prokurorė Astrid Asi teigė: „Turimais duomenimis, dronas nebuvo nukreiptas į Estiją. Šiuo metu atliekami pirminiai veiksmai, o tyrimas išaiškins konkrečias aplinkybes.“ Tačiau Vidaus saugumo tarnybos generalinis direktorius Margo Pallosonas aiškino, kad tai yra platesnių Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pasekmių dalis. „Galima daryti prielaidą, kad tokių incidentų matysime ir daugiau“, – perspėjo jis. Incidentas įvyko po Ukrainos dronų atakų prieš Rusijos Ust-Lugos uostą, o Estijos pareigūnai linkę manyti, kad dronas susijęs su šiomis operacijomis, o ne su tyčiniu taikymusi į Estiją.
Nors „Enefit Power“ preliminarus vertinimas parodė, kad elektrinei nepadaryta reikšminga žala, Estijos teisingumo ministrė Liisa-Ly Pakosta pranešė, kad vyriausybė dėl šio saugumo incidento rinksis į neeilinį posėdį.
Baltijos šalių oro erdvės saugumo iššūkiai ir Lietuvos patirtis
Šie įvykiai Latvijoje ir Estijoje išryškina didesnį iššūkį Baltijos šalių oro erdvės gynybai, esant kaimynystėje vykstančioms karinėms operacijoms. Brigados generolas Egilis Leščinskis pripažino, kad 100 proc. saugumo garantuoti negalima. Incidentai, kai orlaiviai nukrypsta nuo kurso ar yra nukreipiami kitomis priemonėmis, tampa realia grėsme.
Lietuva jau patyrė panašų incidentą, kai pirmadienio naktį Varėnos rajone esančiame Lavyso kaime sprogo ir į ežerą įkrito objektas, vėliau identifikuotas kaip dronas. Premjerė Inga Ruginienė ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad dronas buvo ukrainiečių, atklydęs dėl vykdomos operacijos prieš Rusijos Primorsko uostą. Šis atvejis, kartu su Latvijos ir Estijos incidentais, pabrėžia, kad regiono šalys privalo būti pasirengusios tokiems įvykiams ir stiprinti savo oro erdvės stebėjimo bei gynybos pajėgumus. Trijų Baltijos šalių patirtis rodo, kad „šalutinis karas“ gali pasiekti kiekvieną, net ir netikėtose vietose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.