Kolumbijos universiteto (JAV) tyrėjai, pasitelkę žmogaus ląsteles ir laboratorines peles, nustatė, kad gerai žinomas vaistas varfarinas yra naudingas savidestrukcijos mechanizmui, kurį ląstelės inicijuoja aptikusios mutacijas ar kitus pakitimus. Šis atradimas atveria naujas perspektyvas vėžio gydymo srityje, suteikdamas viltį pacientams, kuriems dabartiniai metodai nėra pakankamai veiksmingi.
„Mūsų išvados rodo, kad varfarinas galėtų būti pritaikytas įvairiems onkologiniams susirgimams, įskaitant kasos vėžį, gydyti“, – sakė tyrimui vadovavęs profesorius Wei Gu. Šis svarbus tyrimas buvo paskelbtas prestižiniame moksliniame žurnale „Cell Metabolism“.
Feroptozė – ląstelių savižudybė kaip vėžio gydymo strategija
Priešvėžines varfarino savybes tyrėjai pastebėjo, siekdami atskleisti molekulinius procesus, reguliuojančius feroptozę – specifinį ląstelių mirties mechanizmą. Šį mechanizmą neseniai atrado Kolumbijos universiteto chemikas Brentas Stockwellas. Vėžio tyrėjai jau kurį laiką puoselėja viltį panaudoti feroptozę vėžinėms ląstelėms naikinti, ypač gydant tuos vėžinius susirgimus, prieš kuriuos dabartinis gydymas nėra toks veiksmingas.
Siekdama geriau suprasti, kaip feroptozė kontroliuojama ląstelėje, mokslininkų komanda atliko melanomos paveiktų žmogaus ląstelių genetinius tyrimus. Šių tyrimų metu buvo nustatyti keli anksčiau žinomi feroptozės genai, tačiau išryškėjo ir naujas genas: VKORC1L1. Atlikus išsamesnius laboratorinius tyrimus, nustatyta, kad VKORC1L1 genas yra stiprus feroptozės inhibitorius (paprasčiau – slopiklis), o jo praradimas palengvina feroptozinę ląstelių mirtį. Be to, vėžiu sirgusių pacientų ligos istorijų analizė parodė, kad tie, kurių VKORC1L1 aktyvumo lygis buvo žemas, paprastai gyveno ilgiau nei pacientai, kurių šio geno aktyvumo lygis buvo aukštesnis.
Varfarinas: daugiau nei kraujo krešulių prevencija
Varfarinas – tai daugiau nei pusę amžiaus naudojamas vaistas, medicinos reikmėms patvirtintas dar 1954 metais. Tradiciškai jis vartojamas kaip priemonė išvengti kraujo krešulių, galinčių sukelti insultą, miokardo infarktą ar plaučių emboliją.
Tačiau dabar jam prognozuojama nauja, revoliucinė paskirtis.
Šis vaistas taip pat yra žinomas VKORC1L1 inhibitorius, todėl mokslininkai ėmėsi tirti jo, kaip vaisto nuo vėžio, potencialą. Paaiškėjo, kad varfarinas, mažindamas VKORC1L1 aktyvumą, jautrino žmogaus kasos vėžio ląsteles feroptozei ir stipriai slopino naviko augimą pelių kasos vėžio modelyje.
Kitų tyrimų duomenys taip pat patvirtina teoriją, kad varfarinas gali padėti kovoti su vėžiu. Varfarinas ir kiti antikoaguliantai skiriami vėžiu sergantiems pacientams, kuriems yra padidėjusi kraujo krešulių susidarymo rizika. Neseniai pastebėta, kad kasos, skrandžio ir storosios žarnos vėžiu sergantys pacientai, gavę varfarino, išgyveno gerokai ilgiau nei tie, kurie vartojo kitus kraują skystinančius vaistus.
Ateities perspektyvos: kada varfarinas taps priešvėžiniu vaistu?
„Kadangi varfarinas klinikinėje praktikoje plačiai naudojamas vėžiu sergantiems pacientams, manome, kad šis medikamentas netrukus galėtų būti išbandytas kaip priešvėžinis vaistas, ypač navikams, kurių VKORC1L1 raiškos lygis yra aukštas“, – teigė profesorius W. Gu. Pasak jo, varfarinas gali apsaugoti ne tik nuo kasos ir skrandžio, bet ir nuo kitų tipų vėžių. Šis atradimas žymi svarbų žingsnį į priekį ieškant naujų ir veiksmingesnių vėžio gydymo būdų.
Parengta pagal „MedicalXpress“ informaciją.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.