Nugaros skausmas – tai iškalbingas kūno signalas, kurį gali sukelti daugybė priežasčių: nuo degeneracinių stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčių ir išvaržų iki raumenų patempimo, stuburo iškrypimo ar netaisyklingos laikysenos. Ilgas sėdimasis darbas ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, kupinas streso bei nervinės įtampos, taip pat dažnai prisideda prie šios problemos.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorė Rūta Mameniškienė pabrėžia, kad nugaros skausmas gali būti toks sekinantis, jog kai kuriems pacientams prireikia psichoterapeuto pagalbos, ypač jei pagalbos kreipiamasi tik tuomet, kai situacija tampa nepakeliama.
Kas slypi už nugaros skausmo?
Nugaros skausmo priežasčių spektras platus: tai gali būti mechaniniai pakitimai, pavyzdžiui, prasidėję neurodegeneraciniai procesai, lūžiai, stuburo kanalo susiaurėjimas, įgimtos ligos ar spondiliozė. Uždegimas, osteoporozė ir kitos lėtinės ligos neretai išprovokuoja skausmą nugaros apačioje. Vis dėlto, profesorė R. Mameniškienė atkreipia dėmesį, kad dažniausia nugaros skausmo priežastis – stuburo degeneraciniai pakitimai arba tarpslankstelinių diskų išvaržos.
Viena iš dažnai pasitaikančių ligų – radikulitas, liaudiškai vadinamas „nervų uždegimu“. Radikulitas – tai nervo šaknelės uždegimas dėl jos užspaudimo arba dirginimo, kurį lydi kojos skausmas, tirpimas, deginimas. Kai prie to prisideda nejautra ar galūnės silpnumas, nustatoma radikulopatija. Retesnis, tačiau pavojingas, yra arklio uodegos sindromas, kai nugaros skausmą lydi dubens organų funkcijų sutrikimai.
Svarbu žinoti, kad skausmas yra subjektyvus pojūtis. Nors jį galime įvertinti testais ar skalėmis, jis nebūtinai rodo didelį stuburo pažeidimą – apie 30 procentų stuburo išvaržų apskritai nesukelia skausmo ar kitų simptomų.
Kai skausmą lemia ne tik fizika: psichologinis aspektas
Nugaros skausmas dažnėja su amžiumi, o moterys skundžiasi juo dažniau. Tačiau ne visada aišku, ar jos iš tiesų patiria daugiau skausmo nei vyrai, ar tiesiog yra jautresnės negalavimams.
Emocinė įtampa, stresas, nuotaikos svyravimai ir prastas miegas gali ne tik išprovokuoti nugaros dieglius ar maudimą, bet ir pailginti bei sustiprinti skausmą, apsunkindami gyvenimą ne tik pacientams, bet ir medikams.
Psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip nepasitikėjimas gydytoju ir netikėjimas gydymu, ūminį skausmą gali paversti lėtiniu. Be to, per ilgas fizinės veiklos apribojimas taip pat nėra naudingas sveikimui.
Nors mūsų visuomenėje dar sunkiai priimama mintis, kad psichologas ar psichoterapeutas gali padėti susidoroti su įtampa ir stresu, daugelis ligų prasideda būtent dėl nemokėjimo atsipalaiduoti. Patirdamas stresą, žmogus nevalingai įtempia pečių ir juosmens raumenis, kas sukuria ydingą ratą: raumenų įtampa sukelia skausmą, o skausmas – dar didesnį raumenų įsitempimą. Deja, patarimą kreiptis į specialistą daugelis vis dar priima kaip gėdingą psichikos ligos įvardijimą.
Kada reikalingi radiologiniai tyrimai?
Gydytojas kruopščiai įvertina skausmo pobūdį, plitimą, intensyvumą ir paciento ligos istoriją. Radiologiniai tyrimai (pvz., rentgenas, magnetinio rezonanso tomografija) rekomenduojami, kai nustatomi piktybiniai procesai, be priežasties krenta svoris, karščiuojama, skausmas stipresnis naktį nei dieną, arba kai skiriamas gydymas vaistais nepadeda per 3–6 savaites, taip pat patyrus traumą.
Gydymo klaidos ir medikamentų niuansai
Ūmus skausmas gydomas ne tik vaistais, bet ir nemedikamentinėmis priemonėmis – ramybe, masažu, šiluma arba šalčiu, priklausomai nuo to, kas labiau tinka ir nestiprina skausmo. Kreiptis į neurologą reikėtų, jei skausmas tęsiasi ilgiau nei tris savaites, nes per tiek laiko bent pusei pacientų nugaros skausmas sumažėja.
Dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie, nors ir efektyvūs malšinant skausmą, turi nepageidaujamą poveikį virškinimo sistemai, kraujagyslėms ir širdžiai, didindami kardiovaskulinę riziką. Svarbu pabrėžti, kad nėra nė vieno medikamento, kuris šiuo požiūriu būtų visiškai saugus.
Pagrindinė klaida malšinant ūminį nugaros skausmą – nereguliarus vaistų vartojimas. Profesorė pabrėžia: „Uždegimas, osteoporozė ir kitos lėtinės ligos gali išprovokuoti skausmą nugaros apačioje.“ Vaistus būtina vartoti reguliariai, kaip paskyrė gydytojas, ir nenutraukti, pajutus pagerėjimą, kad skausmas netaptų lėtinis.
Antra dažna klaida – pernelyg ilgas gulėjimas lovoje. Moksliniai tyrimai rodo, kad gulėjimas nepadeda sveikti; judėti, nors ir atsargiai, reikia pradėti kuo anksčiau. Nemaža dalis pacientų, kenčiančių stiprų skausmą, nesikreipia į gydytoją ir bando nuslopinti skausmą tik nemedikamentinėmis priemonėmis, tačiau svarbu neignoruoti medicininės pagalbos. Laikantis gydytojo rekomendacijų, maždaug 80 proc. pacientų skausmas praeina per kelias savaites.
Opioidai ir tramadolis: atsargiai su stipriais vaistais
Preparatai nuo skausmo, ypač opioidai ir tramadolis, kelia daug rūpesčių dėl šalutinio poveikio ir priklausomybės rizikos. Opioidai gali sukelti pykinimą, vidurių užkietėjimą, o jautresniems žmonėms net slopinti kvėpavimą. Tramadolis, nors ir pasižymi mažesne rizika sukelti priklausomybę, blokuoja svarbių neuromediatorių (serotonino ir norepinefrino) atgalinį įsiurbimą. Dėl didelio šių medžiagų kiekio organizme gali išsivystyti pavojinga būklė – serotonino sindromas, pasireiškiantis pykinimu, vėmimu, traukuliais, galvos skausmais, padidėjusiu širdies susitraukimų dažniu, kraujospūdžio ir temperatūros svyravimais, sąmonės ir psichikos sutrikimais. Todėl šiuos vaistus vartoti reikia griežtai prižiūrint gydytojui ir nustatytą trumpą laikotarpį.
Kaip išvengti nugaros skausmo: prevencijos patarimai
Norint apsisaugoti nuo nugaros skausmo, būtina laikytis šių rekomendacijų:
- Stiprinkite judėjimo sistemą ir nugarą aktyviai leisdami laisvalaikį: mankštinkitės, vaikščiokite, plaukiokite, bėgiokite, važinėkite dviračiu.
- Venkite antsvorio, nes papildomi kilogramai sukelia didesnę mechaninę apkrovą stuburui. Peržiūrėkite savo mitybos įpročius.
- Reguliariai mankštinkite pilvo, juosmens raumenis, pečių juostą ir klubo sąnarius – tai padės stuburui išlaikyti fizinį krūvį.
- Dirbdami dažnai keiskite kūno pozą, atsistokite, lipkite laiptais – tai apsaugos skeleto raumenis nuo pertempimo.
- Venkite streso, kuris yra nugaros priešas. Raskite laiko atsipalaiduoti – tinka meditacija, kvėpavimo ir jogos pratimai.
- Miegokite bent septynias valandas, nes tai padeda atgauti jėgas ir atsistatyti organizmui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.