Nugaros skausmas yra viena dažniausių sveikatos problemų, kamuojančių šiuolaikinį žmogų. Nors dažniausiai jis susijęs su raumenų patempimu ar netaisyklinga laikysena, kartais nugaros skausmas gali signalizuoti apie daug rimtesnes ligas, įskaitant ir onkologinius susirgimus. Apie tai, į kokius požymius patariama atkreipti ypatingą dėmesį, kas sukelia tokį nugaros skausmą ir kokios priemonės gali padėti jį sumažinti, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Austėja Gliaudytė.
Nugaros skausmo priežastys: nuo kasdienybės iki retų ligų
Ūminį nugaros skausmą gali sukelti tiek nespecifinės, tiek specifinės priežastys. Nespecifinių priežasčių grupei priskiriami staigūs netinkami judesiai (pavyzdžiui, kėlimas, stūmimas, pasilenkimas ar pasisukimas) bei per didelis krūvis netreniruotiems raumenims. Kineziterapeutė A. Gliaudytė pabrėžia, kad skausmą provokuojantis judesys gali būti ir labai nedidelis, beveik nepastebimas, todėl dažnai girdime, kad nugaros skausmas prasidėjo be jokios priežasties. Kitos dažnos priežastys – netinkama laikysena, nutukimas arba pasikartojantys judesiai.
Specifinės nugaros skausmų priežastys, tokios kaip kompresinis lūžis, navikas arba infekcijos, yra labai retos. Pirminės sveikatos priežiūros grandyje jų dažnis yra mažesnis nei 10 procentų.
Ar visuomet nugaros skausmas pranašauja pavojų?
„Ūminis nugaros skausmas nėra liga, dėl kurios žmonės itin stipriai jaudintųsi. Klinikinių tyrimų duomenimis, daugiau nei 90 procentų pacientų, besiskundžiančių ūminiais nugaros skausmais, dažniausiai pasveiksta per maždaug dvi savaites“, – sako kineziterapeutė. Nugaros skausmo etiologija dažnai nėra aiški, t. y. žmogus net negali pasakyti, kodėl jam ėmė skaudėti vieną ar kitą nugaros sritį.
Tokį nugaros skausmą gali sukelti daugelis veiksnių:
- psichosomatinės priežastys (stresas, emocinė būsena ir kt.);
- metabolinės priežastys (virškinimo sistemos sutrikimai);
- neurogeninės priežastys (nervų sistemos pakitimai, sužalojimai ir pan.);
- vidaus organų ligos, periferinių kraujagyslių pažeidimai;
- minkštųjų audinių pakitimai (netaisyklinga laikysena, raumenų ir fascijų patempimas, fibrozitas, fibromialgija, sausgyslių uždegimai);
- degeneraciniai pakitimai (tiek stuburo, tiek sąnarių);
- kaulų audinio įgimti defektai (skoliozė, kifozė ir pan.).
„Raudonos vėliavėlės“: kada nugaros skausmas gali signalizuoti vėžį?
Kai žmogus kreipiasi dėl apatinės nugaros dalies skausmo, kineziterapeutės A. Gliaudytės teigimu, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar skausmas susijęs su galima trauma, kokie yra pagrindiniai simptomai, ar jie nežymi vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“.
„Jei dėl nugaros skausmo kreipiasi jaunesni nei 20 metų arba vyresni nei 55 metų pacientai, turime tai atidžiau įvertinti. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tokius požymius, kurie žmogui gali pasireikšti kartu su nugaros skausmu, pavyzdžiui, kojų ir / ar rankų silpnumas, galūnių nutirpimas, sunki arba nestabili eisena, jutimų sutrikimai“, – pasakoja kineziterapeutė.
Be to, yra daugybė kitų požymių, kurie gali signalizuoti, kad kažkas negerai, pavyzdžiui, kai kartu su nugaros skausmu pacientas skundžiasi:
- karščiavimu;
- skausmu naktimis;
- prakaitavimu;
- svorio netekimu be aiškios priežasties;
- nuovargiu;
- skausmu, kurį išprovokuoja čiaudėjimas ar kosėjimas;
- šlapimo ir / ar tuštinimosi sutrikimais.
„Kartais gali būti neaiški simptomatika, kai žmogus jaučia nuolatinį, stiprėjantį nugaros skausmą, net ir neatlikus provokuojamų judesių. Tai nėra mechaninis skausmas, sukeltas audinių ar kaulų struktūrų. Būtina paminėti ir neurologinę simptomatiką, kuri siejama su vadinamuoju arklio uodegos (lot. cauda equina) sindromu, dėl kurio susiaurėja stuburo kanalas ir suspaudžiamos nervų struktūros. Tokie nugaros skausmai gali pasireikšti tiek kaip vėžio simptomai, tiek dėl lūžio ir kitų ligų. Tačiau norint tai išsiaiškinti, būtina atlikti diagnostinius tyrimus“, – paaiškino kineziterapeutė A. Gliaudytė.
Kelias link sveikimo: kokių specialistų pagalbos ieškoti?
Esant nugaros skausmams, daugelis pirmiausia kreipiasi į savo šeimos gydytoją, kuris, atsižvelgdamas į paciento nusiskundimus ir simptomus, gali siųsti gydytojo neurologo, reumatologo ar kineziterapeuto konsultacijai.
„Suskaudus nugarai, rekomenduočiau neatidėlioti konsultacijos pas kineziterapeutą tuo metu, kai kreipiatės į neurologą ar kitą specialistą, mat taip gydymo procesas bus pradėtas kuo anksčiau (žinoma, jei nėra „raudonųjų vėliavėlių“). Jei yra poreikis, papildomai atliekamas rentgeno, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas“, – kalbėjo kineziterapeutė.
Reabilitacija: kelias į sveikimą ir prevencija
Jei nutiko taip, kad tyrimai patvirtino vėžio diagnozę, jus gydantis gydytojas arba gydytojų komanda parengs reikalingo gydymo planą. Galimai kažkuriame tokio plano etape bus įtrauktos ir reabilitacijos priemonės, kurios padės sveikti ir geriau jaustis gydymo eigoje. Daugelis nugaros problemų gali būti išsprendžiamos tinkamai parinkta reabilitacija.
Reabilitacijos centre taikomas kompleksinis gydymas, kai į pagalbą pacientui skuba didelė specialistų komanda: reabilitacijos gydytojai, masažuotojai, fizioterapeutai, kineziterapeutai. Kaip numalšinti nugaros skausmą, išmokys kineziterapeutas – jis ne tik parinks jūsų individualiu atveju tinkamiausias koreguojamąsias mankštas salėje arba vandenyje (pastarosios ypač efektyvios antsvorio turintiems asmenims), bet ir pritaikys pasaulyje pripažintas efektyvias gydymo metodikas, tokias kaip „Mulligan“, „Maitland“, dinaminė neuroraumeninė stabilizacijos ir Vokietijos INOMT institucijos metodikos. Nuolat ir taisyklingai atliekami pratimai nuo nugaros skausmo įprastai yra efektyvi prevencijos priemonė – tai pajutę pacientai įgyja daugiau motyvacijos juos atlikti, sugrįžusia gyvenimo kokybe džiaugiasi net ir tokio gydymo skeptikai.
„Dažniausiai žmogus kreipiasi į gydytoją, norėdamas numalšinti nugaros skausmą. Tačiau jam sumažėjus ar visai išnykus, pamiršta, ką specialistas patarė ir kokie buvo užduoti „namų darbai“, – teigė kineziterapeutė ir pabrėžė, jog tinkama reabilitacija sutrumpina nugaros skausmo gijimo laiką ir padeda išvengti pakartotinio pažeidimo. Visgi, kaip pastebėta, nors dauguma žmonių pasveiksta, net iki 60 procentų tų pačių nusiskundimų pasikartoja per pirmuosius metus. „Būna, jog lėtinio nugaros skausmo priežastimi tampa anksčiau netinkamai gydytas pažeidimas arba per anksti nutrauktas gydymas. Kartais žmogus tiesiog per vėlai kreipiasi į kineziterapeutą, todėl patariu neatidėlioti vizito pas gydytoją ir rūpintis savo sveikata“, – šyptelėjo kineziterapeutė A. Gliaudytė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.