Nors dėl COVID-19 pandemijos buvo stebimi bendrai mažėjantys vakcinacijos rodikliai, Lietuvoje džiugina augantis gyventojų sąmoningumas skiepijantis nuo erkinio encefalito. Šis ryškus šuolis rodo, kad visuomenė vis labiau vertina prevencines priemones ir išgirdo sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant vaistininkus, siunčiamą žinutę apie rizikas, kylančias nepasiskiepijus nuo šios pavojingos infekcijos.
„Nors dėl COVID-19 pandemijos susidūrėme su bendrai mažėjančiais vakcinacijos rodikliais, galime pasidžiaugti, kad gyventojų sąmoningumas grįžta ir tai rodo mūsų užfiksuotas skiepijimosi nuo erkinio encefalito apimčių augimas. Šį ryškų šuolį siejame ne tik su tuo, kad per metus atidarėme papildomų vakcinacijos kabinetų šalies miestuose, bet ir su žmonių pasirinkimu apsaugoti savo sveikatą – galbūt visuomenė išgirdo sveikatos priežiūros specialistų, tarp jų ir vaistininkų, siunčiamą žinutę, kuo rizikuojama nepasiskiepijus nuo šios infekcijos“, – komentuoja vaistininkė Eglė Navajauskienė.
Didžiausias skiepijimosi apimčių augimas fiksuotas regionuose: Varėnoje – 60 proc., Alytuje – 45 proc., Kavarske – 44 proc. ir Kelmėje – 35 proc. Tai rodo, kad prevencijos svarba suprantama vis plačiau, ypač tose vietovėse, kur erkių aktyvumas yra didesnis.
Erkinio encefalito grėsmė ir paplitimas Lietuvoje
„Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), pastaraisiais metais daugiausia erkių platinamų ligų atvejų užregistruota Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse. Galima daryti prielaidą, kad didesnis sergamumas tam tikrose vietovėse praėjusiais metais paskatino gyventojus šiemet nebeatidėlioti vizito į vaistinę – būtent Kavarskas patenka į Utenos apskritį. Taip pat kur kas aktyviau skiepijamasi miškingiausiose šalies apskrityse – Alytaus ir Vilniaus“, – pastebi Eglė Navajauskienė.
NVSC duomenimis, šalyje vidutiniškai užregistruojama iki 700 erkinio encefalito atvejų per metus, užfiksuojama vidutiniškai 1–3 mirtys. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruoti 377 erkinio encefalito atvejai, sergamumo rodiklis siekė 13,4 atvejų 100 tūkst. gyventojų, registruotas ir 1 mirties atvejis.
Ligos platinimas ir grėsmingi simptomai
Erkinio encefalito virusas yra erkių seilių liaukose ir užsikrėtusi erkė jį perduoda žmogui per pirmąsias 10 minučių po įsisiurbimo.
Virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką, sukeldamas pirmuosius simptomus. Negalavimai paprastai vargina apie savaitę ir tuomet išnyksta, tačiau kai kuriems prasideda antroji ligos fazė, kai uždegimas persikelia į smegenis.
„Žmonės suprato, kad erkinis encefalitas yra labai rimta liga su baisiomis pasekmėmis. Ši infekcija pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o simptomai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, kilti viduriavimas. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta – turi liekamųjų ligos reiškinių, kurie gyvenime gali sugrįžti bet kada“, – aiškina vaistininkė.
Vakcinacijos prieinamumas ir schema
Lietuvoje visoje šalyje veikia 47 vakcinavimo kabinetai, kuriuose galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Šiuo metu vaistinėse galima vakcinuoti tik pilnamečius asmenis. „Vaistinėse nuo erkinio encefalito šiuo metu galima vakcinuoti tik pilnamečius asmenis, tad šeimos, norinčios pasiskiepyti kartu, deja, vis dar negali to padaryti. Jei turėtume galimybę paskiepyti ir jaunesnius nei 18 metų asmenis, manome, kad galėtume prisidėti prie spartesnio vakcinacijos apimčių augimo – gal tai padėtų atsikratyti mūsų turimo „titulo“ už pirmavimą pagal sergamumą erkiniu encefalitu Europoje“, – kalba Eglė Navajauskienė.
Vakcinacija gali būti atliekama pagal du planus. Šaltuoju metų laikotarpiu taikomas įprastinis skiepijimo planas, o prasidėjus erkių aktyviajam periodui (pavasario pabaigoje) rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą planą. Abu skiepijimo planai yra vienodai veiksmingi ir 99 procentams paskiepytųjų apsaugą nuo erkinio encefalito užtikrina 3–5 metams.
„Įprasto skiepijimo schema atrodo taip: pirmas skiepas, tada antras skiepas po vieno–trijų mėnesių, trečiasis jau po pusmečio ar metų, priklausomai nuo gamintojo. Sustiprinamoji dozė įprastai įskiepijama po trejų metų, o vėliau jau reikalinga revakcinacija kas trejus–penkerius metus. Vyresniems nei 60 metų revakcinuotis derėtų kas trejus metus“, – aiškina vaistininkė.
Pavasariui įpusėjus taikoma pagreitinta schema: vienas skiepas, po vienos–dviejų savaičių – antrasis, o po 21 dienos arba 5–12 mėnesių – trečiasis. Taip susiformuoja imunitetas. Ketvirtas pastiprinantis skiepas reikalingas po 12–18 mėnesių arba trejų metų, priklausomai nuo gamintojo. Revakcinacija atliekama tokiu pačiu principu kaip ir pasiskiepijus pagal įprastą planą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.