Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda, kaip jo išvengti ir kada būtina sunerimti
Skrandžio skausmas – vienas dažniausių negalavimų, kuris gali pasireikšti tiek epizodiškai, tiek tapti nuolatiniu gyvenimo palydovu. Nors dalis žmonių šį simptomą linkę sieti tik su persivalgymu ar laikinais virškinimo sutrikimais, gydytojai pabrėžia, kad skausmo kilmė gali būti kur kas sudėtingesnė. Skrandis yra jautrus tiek mitybos, tiek emocinės būklės, tiek bendros sveikatos pokyčiams, todėl bet koks pasikartojantis diskomfortas turėtų būti vertinamas rimtai.
Skausmo pobūdis dažnai padeda suprasti jo priežastį. Vieni žmonės jaučia deginimą viršutinėje pilvo dalyje, kiti – spaudimą, tempimą ar spazmus. Diskomfortas gali sustiprėti po valgio, atsirasti nevalgius ar net pažadinti naktį. Tokie skirtumai leidžia specialistams įtarti skirtingus virškinamojo trakto sutrikimus – nuo rūgštingumo padidėjimo iki gleivinės uždegimo ar opaligės.
Viena dažniausių skrandžio skausmo priežasčių – netinkami mitybos įpročiai. Nereguliarus valgymas, greitas maisto rijimas, riebūs, aštrūs ar stipriai perdirbti produktai dirgina skrandžio gleivinę. Prie diskomforto prisideda ir gausus kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų vartojimas. Specialistai pastebi, kad šiuolaikinė mityba, kurioje gausu greitojo maisto ir mažai natūralių produktų, didina virškinimo sutrikimų riziką.
Svarbus vaidmuo tenka ir gyvenimo tempui. Nuolatinis stresas, įtampa, miego trūkumas veikia ne tik nervų sistemą, bet ir virškinimą. Padidėjęs rūgštingumas, sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas ar spazmai dažnai siejami būtent su emocine būsena. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie žarnyno ir smegenų ašies ryšį – nustatyta, kad psichologinė įtampa gali tiesiogiai veikti virškinamojo trakto veiklą.
Skrandžio skausmus neretai sukelia ir konkrečios ligos. Gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, gastroezofaginio refliukso liga – vienos dažniausių diagnozių, nustatomų pacientams, besiskundžiantiems nuolatiniu diskomfortu.
Šias būkles gali išprovokuoti bakterinė infekcija, ilgalaikis vaistų vartojimas, rūkymas ar net genetiniai veiksniai.
Ne mažiau svarbus ir vaistų poveikis. Ilgai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali pažeisti skrandžio gleivinę, skatinti uždegimą ar opų formavimąsi. Todėl medikai rekomenduoja tokius preparatus vartoti atsakingai ir, jei reikia, derinti su skrandį apsaugančiomis priemonėmis.
Vis dėlto gera žinia ta, kad dalies skrandžio skausmų galima išvengti koreguojant kasdienius įpročius. Reguliarus valgymo režimas leidžia palaikyti tolygią skrandžio rūgšties gamybą. Rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, vengti persivalgymo, ypač vakare. Taip pat svarbu kruopščiai kramtyti maistą – tai sumažina apkrovą virškinimo sistemai.
Didelę reikšmę turi produktų pasirinkimas. Lengvai virškinamas, mažiau riebus, skaidulų turintis maistas padeda palaikyti skrandžio gleivinės sveikatą. Fermentuoti produktai gali būti naudingi žarnyno mikrobiotai, o pakankamas vandens kiekis – virškinimo procesams. Tuo tarpu itin aštrūs prieskoniai, rūkyti gaminiai ar gausūs cukraus kiekiai gali skatinti dirginimą.
Gyvensenos pokyčiai taip pat svarbūs. Fizinis aktyvumas gerina virškinimą, mažina stresą ir padeda reguliuoti kūno svorį. Antsvoris didina spaudimą pilvo ertmei, todėl gali skatinti rūgšties refliuksą ir rėmenį. Rūkymas silpnina apsauginius virškinamojo trakto mechanizmus, todėl jo atsisakymas dažnai pagerina simptomus.
Nors lengvi, reti skausmai paprastai nėra pavojingi, yra situacijų, kai būtina nedelsti. Jei skausmas stiprus, užsitęsęs, pasireiškia kartu su pykinimu, vėmimu, kraujavimu, svorio kritimu ar rijimo sutrikimais, reikalinga skubi gydytojo konsultacija. Tokie simptomai gali signalizuoti rimtesnius virškinamojo trakto pažeidimus.
Šiuolaikinė diagnostika leidžia gana tiksliai nustatyti skausmo priežastį. Atliekami endoskopiniai tyrimai, laboratoriniai testai, vertinama bakterinė infekcija, gleivinės būklė. Ankstyvas ištyrimas leidžia greičiau pradėti gydymą ir išvengti komplikacijų.
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir prevencijai. Vis dažniau pabrėžiama individualizuotos mitybos, mikrobiotos stiprinimo, streso valdymo svarba. Specialistai akcentuoja, kad virškinimo sveikata glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle, todėl rūpinimasis ja turi būti nuoseklus, o ne epizodinis.
Apibendrinant galima teigti, kad skrandžio skausmas – tai organizmo siunčiamas signalas, kurio ignoruoti nereikėtų. Laiku įvertinus simptomus, pakoregavus gyvenimo būdą ir prireikus kreipusis į specialistus, galima ne tik sumažinti diskomfortą, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms ateityje.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.