Stulbinama statistika rodo, kad net 51 proc. Europos suaugusiųjų susiduria su antsvorio problema, o 17 proc. jau yra nutukę. Nutukimas, dažnai klaidingai siejamas tik su valios stoka, iš tiesų yra sudėtinga liga, galinti lemti daugybę sunkių sveikatos sutrikimų. Nuo plaučių, raumenų ir kaulų problemų iki širdies ir kraujagyslių ligų, virškinimo sistemos sutrikimų, uroginekologinių, ginekologinių, psichologinių, neurologinių ir net onkologinių susirgimų – nutukimo pasekmės gali būti itin rimtos.
Ši sveikatos būklė diagnozuojama ne tik remiantis kūno masės indeksu (KMI), kai jis siekia ar viršija 30 kg/m2, bet ir pasitelkiant Edmontono klasifikaciją. Pastaroji leidžia kompleksiškai įvertinti metabolinę ir psichinę sveikatą, medžiagų apykaitos sutrikimus bei kitus esminius veiksnius, padedančius tiksliau nustatyti ligos sunkumą ir numatyti efektyviausią gydymo kelią.
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad nutukimas yra tik disciplinos ir fizinio aktyvumo stokos rezultatas. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad tai daugelio veiksnių nulemta liga, apimanti biologiją ir genetiką, somatines ligas, šalutinį vaistų poveikį, psichologinius sutrikimus ir gyvenimo būdą. Gydytojai vieningai sutaria, kad pirmieji veiksmingo gydymo žingsniai yra oficiali nutukimo diagnozė ir paties žmogaus sąmoningas siekis spręsti šią sveikatos problemą.
Medikamentinis ar chirurginis gydymas?
Gydytojos endokrinologės Aistės Kondrotienės teigimu, nutukimo vystymuisi didelę įtaką turi energijos disbalansas, genetika bei epigenetika, aplinkos veiksniai, hormonų reguliacijos pokyčiai ir mikrobiota.
Endokrinologė akcentuoja, kad nutukimo gydymas privalo būti kompleksinis. Visų pirma, būtina pradėti nuo gyvenimo būdo, elgsenos ir mitybos keitimo, į kasdienę rutiną įtraukiant fizinį aktyvumą. Jei šios priemonės neduoda norimų rezultatų, atsižvelgiant į gretutines ligas ir nutukimo komplikacijas, gali būti svarstomas medikamentinis gydymas ar bariatrinė operacija. Svarbu ne tik sumažinti paciento svorį, bet ir efektyviai gydyti nutukimo sukeltas gretutines ligas.
„Kalbant apie gydymo pasirinkimus, medikamentais nutukimą reikėtų pradėti gydyti, kai gyvensenos pokyčiai neduoda norimų rezultatų, o žmogaus KMI viršija 30 kg/m2 arba viršija 27 kg/m2, kartu esant kitoms gretutinėms ligoms – arterinei hipertenzijai, dislipidemijai, prediabetui, cukriniam diabetui ir kitoms, – pasakoja A.
Kondrotienė. – Gydymas vaistais turi ir papildomų naudų: mažina tokių didžiųjų kardiovaskulinių įvykių, kaip infarktai ir insultai, riziką, padeda pasiekti geresnę 2 tipo diabeto kontrolę. Be to, numetus svorio bet kuriuo metodu, mažėja arterinis kraujo spaudimas ir lengviau koreguojama dislipidemija. Tačiau jei po trijų mėnesių medikamentinio gydymo nėra norimų rezultatų arba svoris sumažėja mažiau nei 5 proc., toks gydymas nutraukiamas.“
Šiuo metu Europoje registruoti penki vaistai nutukimui gydyti. Bariatrijos chirurgas prof. dr. Almantas Maleckas teigia, kad chirurginis gydymas rekomenduojamas, kai žmogaus KMI siekia ar viršija 40 kg/m2 arba 35 kg/m2, jei kartu yra ir gretutinių ligų. Vis dėlto, palyginti su medikamentiniu nutukimo gydymu, chirurgija turi tam tikrų pranašumų.
„Tyrimai rodo, kad bariatrinės operacijos gali nutukusių pacientų gyvenimo trukmę prailginti trejais metais. Be to, mažėja mirčių nuo kardiovaskulinių ligų, pavyzdžiui, infarkto, vėžio ir diabeto rizika, efektyviau koreguojamas kraujo spaudimas“, – sako prof. dr. A. Maleckas.
Dažniausios bariatrinės operacijos yra restrikcinės (skrandžio raištis, vertikali skrandžio rezekcija), malabsorcinės (tulžies ir kasos apylankos operacija) ir kombinuotos (skrandžio apylankos operacija). Tačiau chirurgas pabrėžia, kad dėl bariatrinės operacijos galima kreiptis tik išbandžius visus kitus nutukimo gydymo metodus.
Psichologinės tendencijos ir nutukimas – užburtas ratas
Psichiatrė Eimantė Kamilė Kališauskienė teigia, kad į nutukimą linkę žmonės pasižymi tam tikromis psichologinėmis charakteristikomis. Pavyzdžiui, jie yra emociškai jautresni, turi polinkį į impulsyvumą bei priklausomybines tendencijas, o vidinius konfliktus neretai išreiškia per savo kūną – stiprias emocijas bando suvaldyti valgydami. Be to, nutukimą gali paskatinti ir depresija, nerimo, valgymo, asmenybės, miego ir kiti psichikos sutrikimai.
„Tiek nutukimas, tiek psichikos problemos glaudžiai susiję tarpusavyje – viena problema gali sukelti kitą ir atvirkščiai. Todėl gydyti rekomenduojama lygiagrečiai abi problemas, o nutukusį žmogų reikėtų gelbėti čia ir dabar, nes pats nutukimas sveikatai itin pavojingas. Psichoterapeutas turėtų būti nutukusį žmogų gydančios komandos dalis“, – sako gydytoja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.