Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas įsakė nuo liepos mėnesio sustabdyti gamtinių dujų tranzitą į Ukrainą per savo šalį. Šis netikėtas ir kontroversiškas sprendimas, paskelbtas remiantis dekretu prieš kurį laiką, kelia rimtų teisinių ir geopolitinių klausimų.
Pagrindinis Vengrijos žingsnio motyvas – daryti spaudimą kaimyninei Ukrainai, kad ši atnaujintų naftos tiekimą per naftotiekį „Družba“. Šis gyvybiškai svarbus naftotiekis anksčiau buvo pažeistas per vieną iš Rusijos smūgių. „Kol Ukraina netieks mums naftos, iš Vengrijos negaus dujų“, – tuomet savo „Facebook“ paskyroje griežtai pareiškė V. Orbanas, aiškiai nubrėždamas sąsają tarp naftos ir dujų tiekimų.
Teisinės pasekmės ir finansiniai iššūkiai
Ekspertų teigimu, dujų tranzito į Ukrainą blokavimas kelia rimtų teisinių problemų. Dujų prekybą ir transportavimą Europoje kontroliuoja privačios įmonės, įskaitant tiekiančias energetikos žaliavas ir jas transportuojančias dujotiekiais. Vengrijoje šią veiklą vykdo dujotiekio operatorius FGSZ, kuris yra naftos ir dujų koncerno „MOL“ dukterinė įmonė.
Įprastai prekybininkai iš dujotiekių operatorių įsigyja tranzito pajėgumus, kurie paskirstomi aukciono būdu. V. Orbano dekretu Vengrijos operatoriui FGSZ nuo liepos mėnesio bus draudžiama siūlyti tranzito pajėgumus tiems punktams, per kuriuos dujos keliauja į Ukrainą. Tačiau čia iškyla rimta problema: FGSZ jau buvo išpardavęs antrojo ketvirčio, t. y., laikotarpio iki birželio mėnesio, tranzito pajėgumus. Bet koks šių sutarčių pažeidimas gali atvesti prie milžiniškų pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo, o tai Vengrijos vyriausybei reikštų didelius finansinius įsipareigojimus.
Geopolitinė reikšmė ir kontekstas
Valstybinio dujų tinklo operatoriaus duomenimis, praėjusiais metais apie 44 proc. į Ukrainą importuojamų dujų buvo tiekiamos per Vengriją. Nors svarbios dujų tranzito į Ukrainą šalys yra ir Lenkija bei Slovakija, Vengrijos sprendimas turėjo didelį poveikį Ukrainos energetiniam saugumui. Šis žingsnis tik dar labiau pabrėžė regioninę įtampą ir Vengrijos, kuri yra laikoma vienu svarbiausių Rusijos sąjungininkų Europos Sąjungoje, poziciją.
Vengrijos ministro pirmininko sprendimas buvo priimtas sudėtingu politiniu laikotarpiu. Nors originaliame tekste minimi artėjantys parlamento rinkimai balandžio 12 d., svarbu pažymėti, kad šis veiksmas buvo interpretuojamas kaip bandymas daryti spaudimą Ukrainai siekiant politinių taškų šalies viduje. Nepaisant to, ilgalaikės tokio sprendimo pasekmės tiek Ukrainai, tiek pačiai Vengrijai, tiek platesniam Europos energetiniam stabilumui išlieka diskusijų objektu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.