Ar kada nors susimąstėte, kas nutiktų, jei dingus interneto ryšiui negalėtumėte susimokėti už būtiniausias prekes? Lietuvos bankas intensyviai ruošiasi tokiam scenarijui ir jau artimiausiu metu žada sprendimą, leisiantį atsiskaityti net be interneto ryšio. Tereikės patikrinti ir galbūt atnaujinti savo banko kortelę.
Ši iniciatyva, atsiradusi atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir karo Ukrainoje pamokas, yra dalis platesnio strateginio plano, kuriuo siekiama stiprinti šalies finansinį atsparumą ekstremalioms situacijoms.
Kaip veiks atsiskaitymai be interneto?
Anot Lietuvos banko, galimybė atsiskaityti už maistą, vaistus ir degalus, nesant interneto ryšio, yra viena pagrindinių artimiausių metų finansinio saugumo užduočių. Šis sprendimas, kurio kūrimas prasidėjo dar 2024 metais, bus prieinamas didžiajai daliai gyventojų be jokių papildomų pastangų.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus patikslino, kad: „Būtų galima įsigyti už nustatytą sumą, kiek reikalinga savaitei, reikalingiausių prekių, konkrečiai tai yra maistas, vaistai, degalinės.“ Tai reiškia, kad naujesnės kartos VISA ir „Mastercard“ kortelės jau turi integruotus sprendimus, leidžiančius atlikti ribotus atsiskaitymus neprisijungus. Bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė patvirtina: „Tomis pačiomis kortelėmis tie atsiskaitymai vyktų. Tiesa, šiek tiek naujesnės kartos tų kortelių reikia. Dabar pakeliui žmonės, jau imdami naują kortelę, ir gauna tas korteles, kuriose yra integruoti tie sprendimai.“ Vartotojams tereikės gauti naują kortelę pasibaigus dabar turimos galiojimui.
Nacionaliniai mokėjimo sprendimai ir Europos vizija
Lietuvos bankas taip pat aktyviai ieško alternatyvų dabartiniams mokėjimų sprendimams, siekiant sukurti nacionalinę mokėjimo sistemą. Nors dabar dominuoja amerikietiškos VISA ir „Mastercard“ kortelės, daugelis Europos šalių, tokių kaip Lenkija ir Švedija, jau turi savus, nacionalinius sprendimus, kurie užtikrina didesnį finansinį suverenumą ir alternatyvas krizės atveju. Pagal Lietuvos planą, naujovė jau turėtų veikti iki 2030-ųjų.
„Tokie ir yra šiandien sprendimai Europoje.
Tai jie nėra vien tik alternatyvos, kai kažkas atsitiko. Jos yra naudojamos kiekvieną dieną tiek fizinėse vietose, tiek elektroninėse parduotuvėse,“ – teigia Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys. Vis dėlto, komerciniai bankai šią idėją vertina skeptiškai, pabrėždami, kad geriau būtų kurti bendrą visos Europos sprendimą, o ne atskirus nacionalinius, kai gyventojai jau dabar turi galimybes atsiskaityti visame pasaulyje įvairiomis priemonėmis: „Galima atsiskaityti ne tik kortelėmis, bet ir telefonu. Ir laikrodžiu, ir žiedu. Ir programėlėmis įvairiomis, ir ne tik Lietuvoje, Europoje, visur pasaulyje“, – sako E. Čipkutė.
Bankomatų ir banko skyrių tinklo plėtra: nuomonių skirtumai
Kitas aštrus diskusijų objektas – bankomatų ir banko skyrių prieinamumas, ypač regionuose. Lietuvos bankas siekia įpareigoti komercinius bankus įrengti daugiau bankomatų ir užtikrinti fizinių banko skyrių ar mobilių padalinių veikimą bent kartą per savaitę. Šiems planams komerciniai bankai taip pat priešinasi. Pavyzdžiui, Vilniaus centre, Gedimino prospekte, kadaise buvusioje „bankomatų alėjoje“, dabar veikia vos keturi bankomatai, nors gyventojai ir toliau pasigenda daugiau grynųjų pinigų prieigos taškų, ypač miegamuosiuose rajonuose ir užmiestyje.
Bankų asociacijos duomenimis, pernai net 60 proc. gyventojų nė karto neapsilankė bankų skyriuose. Nors pagal 2022 m. susitarimą su Lietuvos banku buvo įrengta papildomai 100 bankomatų, daugiau nei trečdalis jų yra beveik nenaudojami. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad reikėtų dar iki pusšimčio naujų bankomatų, tačiau komerciniai bankai tvirtina, kad esamas tinklas yra pakankamas ir pritaikytas prie šiandieninių vartotojų įpročių, kai vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę.
Akivaizdu, kad Lietuvos laukia dideli pokyčiai finansinių paslaugų sektoriuje, orientuoti į atsparumą ir prieinamumą, net ir ekstremaliomis sąlygomis. Kol Lietuvos bankas siekia stiprinti šalies finansinę infrastruktūrą ir užtikrinti patikimus atsiskaitymus be interneto, komerciniai bankai išlieka atsargūs dėl papildomų investicijų ir reguliavimo naštos. Šių diskusijų rezultatas lems, kaip atrodys mūsų finansinė ateitis krizės atveju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.