Plačiai paplitusi nuomonė, kad padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje gali turėti tik nutukę žmonės, tačiau, kaip pabrėžia gydytoja kardiologė Gintarė Muckienė, tai yra klaidingas mitas. Ne vien kūno svoris lemia šio rodiklio pokyčius. Tad ką būtina žinoti apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį ir kokie veiksniai iš tiesų didina pastarojo kiekį kraujyje?
Cholesterolis – gyvybiškai svarbi medžiaga organizmui
Cholesterolis yra itin svarbus žmogaus organizmui, nes iš jo sintetinamos įvairios gyvybinės funkcijos palaikančios medžiagos. Jis yra pagrindinė steroidinių hormonų, tokių kaip androgenai (pvz., testosteronas), estrogenai (pvz., estradiolis, reguliuojantis organizmo lytines funkcijas), progesteronai (svarbūs menstruacijų ciklui ir nėštumui), sintezės žaliava. Be to, cholesterolis būtinas gliukokortikoidų (reguliuojančių angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą, pvz., kortizolio) ir mineralkortikoidų (audiniuose reguliuojančių Na+, K+, Cl– jonų pusiausvyrą, pvz., aldosterono) gamybai. Iš cholesterolio taip pat sintetinamas vitaminas D, nepakeičiamas kaulų sveikatai, ir tulžies rūgštys, reikalingos riebalų virškinimui. Akivaizdu, kad be cholesterolio mūsų organizmas negalėtų normaliai funkcionuoti.
„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis: esminiai skirtumai
Nors cholesterolis būtinas gyvybei, svarbu atskirti jo tipus. Medicinoje dažnai kalbama apie didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį, žinomą kaip „gerasis“ cholesterolis, ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį – „blogąjį“ cholesterolį. DTL cholesterolis padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš arterijų sienelių ir grąžinti jį į kepenis, kur jis apdorojamas ir pašalinamas iš organizmo. Tai padeda sumažinti aterosklerozės, arba arterijų sukietėjimo, riziką. Priešingai, MTL cholesterolis linkęs kauptis arterijų sienelėse, formuodamas aterosklerozines plokšteles, kurios siaurina kraujagysles ir gali sukelti širdies priepuolius ar insultus. Būtent dėl to „blogojo“ cholesterolio kiekio kontrolė yra tokia svarbi.
Kas labiausiai didina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje?
Kaip pabrėžia kardiologė G. Muckienė, cholesterolio kiekį lemia ne tik svoris.
Egzistuoja daugybė kitų veiksnių, kurie gali žymiai padidinti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje, nepriklausomai nuo kūno masės indekso.
- Genetika. Paveldimumas vaidina didelį vaidmenį. Jei artimi giminaičiai turėjo aukštą cholesterolio lygį arba ankstyvas širdies ligas, rizika yra didesnė.
- Mityba. Ypač svarbu stebėti sočiųjų riebalų ir transriebalų vartojimą. Šių riebalų gausu raudonoje mėsoje, pieno produktuose su dideliu riebumu, keptame maiste ir perdirbtuose produktuose. Nors maisto cholesterolis daro mažesnę įtaką nei sotieji riebalai, jo perteklius taip pat gali prisidėti prie MTL cholesterolio didėjimo.
- Fizinis aktyvumas. Reguliarus fizinis krūvis padeda didinti „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį ir mažinti „blogojo“ MTL cholesterolio koncentraciją. Sėdimas gyvenimo būdas, priešingai, didina riziką.
- Rūkymas. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles, padidindamas tikimybę, kad MTL cholesterolis prie jų prikibs ir sukels aterosklerozę.
- Tam tikros ligos. Cukrinis diabetas, inkstų ligos, skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė) ar kepenų ligos gali turėti tiesioginės įtakos cholesterolio apykaitai ir didinti „blogojo“ cholesterolio kiekį.
- Amžius ir lytis. Su amžiumi cholesterolio lygis natūraliai didėja. Moterims rizika padidėja po menopauzės, kai sumažėja estrogenų, kurie turi apsauginį poveikį.
Svarbiausia – reguliari kontrolė ir sveikas gyvenimo būdas
Apibendrinant, cholesterolio lygio kontrolė yra gyvybiškai svarbi siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Svarbu ne tik reguliariai tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir atidžiai stebėti savo mitybą, būti fiziškai aktyviems ir vengti žalingų įpročių. Konsultacija su gydytoju kardiologu padės sudaryti individualų planą, kaip efektyviai valdyti cholesterolio lygį ir išsaugoti širdies sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.