Daugumai jau žinoma, kad demencijos riziką galima sumažinti keičiant gyvenimo būdą: ribojant alkoholio vartojimą, išliekant fiziškai aktyviems ir palaikant sveiką kūno svorį. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia papildomus, iki šiol mažiau akcentuotus veiksnius, kurie gali lemti šios sunkios ligos išsivystymą. Paaiškėjo, kad negydomas regėjimo sutrikimas ir aukštas cholesterolio kiekis yra glaudžiai susiję su didesne demencijos rizika, paveikdami milijonus žmonių visame pasaulyje.
Naujausi atradimai: regėjimas ir cholesterolis
Atnaujintose „Lancet“ komisijos išvadose, skirtose demencijos prevencijos, intervencijos ir priežiūros klausimams, teigiama, kad beveik pusė visų demencijos atvejų pasaulyje gali būti susiję su šiais naujai identifikuotais rizikos veiksniais. Šis svarbus tyrimas buvo pristatytas liepos 31 d. Filadelfijoje vykusioje tarptautinėje Alzheimerio asociacijos konferencijoje.
Viena iš tyrimo autorių ir Alzheimerio draugijos vyriausioji politikos ir mokslinių tyrimų pareigūnė Fiona Carragher pabrėžė: „Niekada nėra per anksti ar per vėlu sumažinti demencijos riziką. Šiame „Lancet“ komisijos tyrime, kurį iš dalies finansavo Alzheimerio draugija, nustatyti du nauji demencijos išsivystymo rizikos veiksniai: negydomas regėjimo praradimas ir didelis mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis. Be to, jame teigiama, kad beveik pusę demencijos atvejų visame pasaulyje būtų galima atitolinti arba išvengti.“
Asmeniniai ir visuomeniniai demencijos rizikos veiksniai
F. Carragher atkreipė dėmesį, kad demencijos prevencija yra ne tik asmeninės, bet ir visuomeninės atsakomybės klausimas. „Kai kuriuos demencijos rizikos veiksnius, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą ir fizinį aktyvumą, galima valdyti keičiant savo gyvenimo būdą, tačiau daugelį jų reikia spręsti visuomenės lygmeniu“, – teigė ji.
Mokslininkė pridūrė, kad tokie faktoriai kaip socialinė izoliacija, švietimo nelygybė ir oro užterštumas nepriklauso nuo pavienių asmenų pasirinkimų. Todėl būtinos plačios visuomenės sveikatos intervencijos ir koordinuoti vyriausybės bei pramonės veiksmai, siekiant efektyviai kovoti su demencijos plitimu.
Aukštas cholesterolis ir regėjimo sutrikimai: platesnis kontekstas
Didelis cholesterolio kiekis jau seniai pripažintas kaip svarbus rizikos veiksnys, susijęs su širdies ligomis, insultu ir infarktu. Apskaičiuota, kad vien Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 71 milijonas gyventojų kenčia nuo padidėjusio cholesterolio kiekio. Jo lygį galima sumažinti atsisakant sočiųjų riebalų, didinant fizinį aktyvumą, metant rūkyti ir mažinant suvartojamo alkoholio kiekį.
Tuo tarpu negydomi regėjimo sutrikimai paveikia daugiau nei milijardą žmonių visame pasaulyje. Vien tik JAV daugiau nei 3,4 milijono vyresnių nei 40 metų asmenų yra akli arba turi didelių regėjimo problemų. Regėjimo praradimo gydymas ir prevencija gali tapti svarbia demencijos prevencijos strategijos dalimi.
Išsamus demencijos rizikos veiksnių sąrašas
„Lancet“ komisijos tyrimas apjungia ir ankstesnių tyrimų duomenis, kuriuose buvo nustatyta 12 pagrindinių demencijos rizikos veiksnių. Naujausi atradimai papildo šį sąrašą, pabrėždami, kad ligos išsivystymą lemia kompleksinė priežasčių grandinė. Iki šiol žinomi rizikos veiksniai yra šie:
- Nepakankamas išsilavinimas (nebaigtas vidurinis išsilavinimas)
- Klausos praradimas
- Smegenų trauma
- Aukštas kraujospūdis
- Nutukimas
- Per didelis alkoholio vartojimas
- Rūkymas
- Depresija
- Fizinis pasyvumas
- Oro tarša
- Socialinė izoliacija
- Diabetas
Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius ir aktyvios prevencijos priemonės gali padėti atitolinti arba net išvengti demencijos. Svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, rūpintis savo kūnu ir protu, taip pat reikalauti visuomenės lygiu sprendimų, gerinančių bendrąją sveikatos priežiūrą ir aplinkos sąlygas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.