Pavasaris dažnai džiugina atbundančia gamta, tačiau milijonams žmonių jis reiškia ir nemalonius alergijos simptomus. Specialistai aptaria dažniausius pavasarinių alergijų tipus, aiškinasi, kodėl alergiškų žiedadulkėms kasmet vis daugėja, pataria, kaip tinkamai pasiruošti alergijų sezonui, ir paneigia vieną populiariausių mitų apie alergijas – klaidingą įsitikinimą, kad „man niekam niekada nebuvo alergijos“.
Alergija ar peršalimas? Kaip atskirti simptomus?
Nors dalis alergijos simptomų gali priminti peršalimo požymius, vaistininkė Loreta Tamošauskienė pabrėžia esminį skirtumą: peršalimą sukelia virusai, o alerginė reakcija yra stiprus imuninės sistemos atsakas į alergeną.
„Jei peršalimas pasireiškia praėjus 2–3 dienoms po kontakto su virusu, o simptomatikai būdingas ir dažnai jaučiamas šaltkrėtis, karščiavimas, raumenų, galvos skausmas, nuovargis, tai alergijos pradžia yra staigi, jai nebūdingas nei šaltkrėtis, nei karščiavimas ar raumenų skausmas. Alergiją išduoda ašarojančios, paraudusios, paburkusios akys, niežulys, bėganti, paburkusi nosis, dažnas čiaudulys, o sunkesniais atvejais – ir dusulys“, – sako L. Tamošauskienė.
Šienligė – dažna pavasario palydovė
Gydytoja Gitana Skendelytė teigia, kad pavasarį vyraujančios alergijos yra susijusios su žiedadulkėmis ir kitais aplinkos alergenais. Tarp jų dažniausiai diagnozuojama šienligė, pasireiškianti staigiu čiauduliu, nuolatine sloga, nosies užgulimu, akių niežėjimu, paraudimu ir ašarojimu.
„Prie pavasarinių alergijų taip pat priskiriamas ir alerginis akių uždegimas, konjunktyvitas. Jis pasireiškia akių niežėjimu, paraudimu, jautrumu šviesai, akių vokų patinimu, ašarojimu. Pavasarį dėl žiedadulkių gausos dažnai suaktyvėja ir kitos alergijos, ypatingai susijusios su kvėpavimo takais, pavyzdžiui, alerginė astma“, – sako G. Skendelytė.
Kodėl alergijų daugėja? Klimato kaita ir gyvenimo būdas
G. Skendelytė atkreipia dėmesį, kad augančius alergijų skaičius lemia įvairūs veiksniai: nuo klimato kaitos ir oro taršos iki paveldėjimo bei gyvenimo būdo ypatumų.
Šylant klimatui, augalų žydėjimo sezonas ilgėja, o tai reiškia ilgesnį žiedadulkių alergenų poveikį žmonėms. Taip pat pastebima didesnė žiedadulkių koncentracija ore, nes šiltesnis oras skatina intensyvesnį augalų žydėjimą ir didesnį žiedadulkių išskyrimą.
„Čia prisideda ir oro užterštumas, nes smulkios kietosios dalelės susijungia su žiedadulkėmis, jas lengviau įkvepiame, keičiasi žiedadulkių struktūra. Be to, šiuolaikinis gyvenimo būdas – polinkis viską dezinfekuoti, plauti, sterilizuoti, mažai laiko praleisti gamtoje – sumažina tikimybę susidurti su natūraliais mikroorganizmais, treniruojančiais mūsų imuninę sistemą bei jos atsaką“, – pasakoja G. Skendelytė.
Didžiausias mitas apie alergijas: „Man niekada niekam nebuvo alergijos“
Vaistininkė L. Tamošauskienė atkreipia dėmesį, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių klaidingų įsitikinimų – galvoti, jog žmogus nėra alergiškas, nes jam alergija dar niekada nepasireiškė. Iš tiesų, alergija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir bet kuriuo metu.
Šiam teiginiui pritaria ir gydytoja G. Skendelytė, paaiškindama, kad organizmo jautrumas bei aplinka nuolat kinta, kaip ir mūsų imuninės sistemos atsakas į svetimkūnius.
„Be to, nustatoma ir kryžminių alerginių reakcijų, kuomet žmogus, alergiškas vienam baltymui, staiga tampa alergiškas kitam. Pavyzdžiui, žmonės, alergiški beržų žiedadulkėms, gali pastebėti, kad pradeda netoleruoti obuolių ar riešutų. Taip nutinka, nes ilgainiui organizmas gali pradėti reaguoti į panašios struktūros baltymus“, – sako G. Skendelytė.
Klaidingas požiūris į antihistamininius vaistus
L. Tamošauskienė taip pat paneigia mitą, kad antihistamininius vaistus galima vartoti tik trumpą laiką. „Kartais jų užtenka 2–3 dienų kursui, kartais jie vartojami prieš prasidedant alergijai, pavyzdžiui, žiedadulkių sezonui, ir visą laikotarpį, kol aplinkoje esama didelės alergeno koncentracijos. Svarbu pabrėžti, kad vaistai alergijų negydo – tik mažina simptomus, kad žmogus galėtų komfortiškai jaustis“, – pabrėžia vaistininkė.
Efektyvus pasiruošimas alergijų sezonui
Gydytoja G. Skendelytė pataria pasiruošti pavasario alergijų sezonui iš anksto: išsityrus alergiją, galima laiku pradėti vartoti antialerginius vaistus. Be to, būtina nuolat stiprinti imuninę sistemą – sveikai maitintis, vartoti pakankamai vitaminų ir būti fiziškai aktyviems.
„Prasidėjus augalų žydėjimui, būtina kiek įmanoma sumažinti kontaktą su žiedadulkėmis: vėjuotomis dienomis namuose uždaryti langus, lauke būti tik anksti ryte ir vėlai vakare, kai žiedadulkių sumažėja. Namuose žiedadulkių kiekį kontroliuoja oro drėkintuvai ir oro valytuvai, gelbsti reguliarus dulkių valymas“, – sako G. Skendelytė.
Vaistininkė L. Tamošauskienė priduria, kad žiedadulkių koncentraciją ore padeda sekti įvairios programėlės, o namus nuo jų apsaugoti galima ir specialiais tinkleliais, tvirtinamais ant langų. Ūmią alerginę reakciją slopina antihistamininiai preparatai, parenkami atsižvelgiant į alergijos pobūdį, stiprumą ir simptomus.
„Esant alergijai įkvepiamiems aplinkos alergenams, žiedadulkėms, dulkėms, dulkių erkutėms, gyvūnų, paukščių išskiriamiems alergenams ar pelėsiui, gali būti skiriami tiek vietinio poveikio antihistamininiai preparatai, tokie kaip akių lašai ar nosies purškalai, tiek sisteminio poveikio vaistai tablečių ar skystose formose, priklausomai nuo žmogaus amžiaus“, – teigia vaistininkė.
Specialistės pabrėžia, kad pavasarinės alergijos gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę, todėl itin svarbu imtis ilgalaikių sprendimų. Žinojimas, kam esate alergiški, ir tikslus alergenų nustatymas leidžia tinkamai pasiruošti alergijos sezonui, pasirinkti efektyviausius vaistus ir imtis kitų prevencinių priemonių, siekiant palengvinti kasdienybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.