Anot gydytojos endokrinologės Lauros Šiaulienės, iki šiol nėra aiškaus atsakymo, kas sukelia imuninės sistemos reakciją į skydliaukės ląsteles. Vis dėlto, ji pabrėžia, kad negydant skydliaukės sutrikimų, paciento gyvenimo kokybė gali sparčiai pablogėti.
„Lėtinis autoimuninis tiroiditas yra lėtai progresuojanti liga, kuri neturi specifinių, tik jai būdingų simptomų, todėl pacientai ganėtinai retai iškart pastebi besikeičiančią savijautą, o tai lemia, jog liga būna nustatoma pavėluotai, jai jau pažengus“, – pažymi L. Šiaulienė.
Padidėjusią riziką susirgti šia autoimunine liga turi vidutinio amžiaus moterys, asmenys, sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis (pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu ar pirmojo tipo cukriniu diabetu), tie, kurių šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, bei tie, kurie yra susidūrę su radiacine apšvita ar jodo pertekliumi.
Pirminiai Skydliaukės Sutrikimo Simptomai: Kada Sunerimti?
Gydytoja endokrinologė pasakoja, jog apie skydliaukės sutrikimus gali signalizuoti įvairūs simptomai. Dažniausi iš jų yra nuolatinis nuovargis, mieguistumas, prislėgta nuotaika, atminties ir koncentracijos stoka, padidėjęs jautrumas šalčiui, išsausėjusi oda bei užkietėję viduriai. Taip pat įspėti gali raumenų silpnumas ir skausmas, nereguliarios mėnesinės, padidėjęs plaukų slinkimas ir nagų trapumas.
Autoimuninio Tiroidito Diagnostika: Kokie Tyrimai Atliekami?
Pastebėjus minėtus simptomus, į gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau. Autoimuninis tiroiditas yra diagnozuojamas remiantis trimis pagrindiniais kriterijais: padidėjusiomis TTH ir ATPO koncentracijomis bei echoskopiniais pokyčiais skydliaukėje.
„TTH yra tirotropinis hormonas, kuris gaminasi galvoje esančioje hipofizės liaukoje ir stimuliuoja skydliaukės hormonų gamybą – jeigu ji sumažėja, TTH koncentracija auga. Kartais, priklausomai nuo paciento simptomų ir tyrimų rezultatų, papildomai skiriami ir pačioje skydliaukėje gaminami hormonai: laisvasis tiroksinas (FT4) ir laisvasis trijodtironinas (FT4)“, – aiškina L.
Šiaulienė.
Minėti tyrimai yra hormoniniai, tačiau taip pat svarbu įvertinti ir imunologinius rodmenis, kuriuos atskleidžia ATPO – antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę. Pavyzdžiui, sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu (LAT), paciento autoimuninė sistema pradeda gaminti ATPO antikūnus, kurie puola ir naikina sveiką skydliaukės audinį (peroksidazę). Visgi, svarbu paminėti, jog didesnė nei normos ribose ATPO koncentracija rodo riziką susirgti LAT, tačiau ne visiems pacientams, turintiems šių antikūnų, liga išsivysto, ir priešingai – apie 5–10 proc. pacientų, sergančių LAT, nėra nustatomas ATPO padidėjimas.
Gydytoja pratęsia, jog echoskopinis LAT vaizdas priklauso nuo ligos stadijos – dažniausiai stebimas netolygus, įvairios vaskuliarizacijos skydliaukės audinys, formuojantis pseudomazgus ir „šveicariško sūrio“ ar „žirafos kailio“ vaizdą, atspindintį skydliaukės audinio naikinimą.
Gydymas ir Gyvenimas su Autoimuniniu Tiroiditu
LAT sukelta hipotirozė yra gydoma pakaitine hormonų terapija – pacientui skiriamas sintetinis skydliaukės hormonas, LT4 analogas, levotiroksinas. Pagrindinis gydymo tikslas yra atstatyti ir palaikyti normalią skydliaukės hormonų koncentraciją. Svarbu paminėti, jog gydymas šiuo medikamentu nesustabdo imuninio proceso sukeliamos skydliaukės destrukcijos, todėl trunka visą gyvenimą.
„Levotiroksino dozė kiekvienam pacientui yra parenkama individualiai – pagal jo amžių, svorį, tyrimų rezultatus ir turimas gretutines ligas. Paskirtas medikamentas turi būti vartojamas kiekvieną dieną, ryte, bent 30 min. iki pusryčių“, – instruktuoja endokrinologė.
„Nors yra pacientų, kuriuos neramina mintis, jog paskirtus vaistus turės gerti visą gyvenimą, noriu nuraminti – šis gydymo būdas dažniausiai yra gerai toleruojamas, o parinkus tinkamą dozę jis nesukelia jokio šalutinio poveikio. Visgi, tik tablečių neužteks – pacientas turi reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad galėtume įvertinti, ar paskirta vaistų dozė yra tinkama“, – pasakoja gydytoja endokrinologė.
Nepageidaujamos Pasekmės Negydant Skydliaukės Sutrikimų
L. Šiaulienė pabrėžia, jog skydliaukės hormonai yra būtini sklandžiam organizmo funkcionavimui, todėl negydant sunkios hipotirozės pacientui gali atsirasti rimtų sutrikimų, pavyzdžiui, širdies ritmo ar psichikos sveikatos problemų. Tiek vyrams, tiek moterims ši liga gali lemti ir lytinio potraukio bei reprodukcinės sistemos problemas: moterims gali atsirasti nereguliarios arba itin gausios mėnesinės, nevaisingumas, persileidimai ar priešlaikinis gimdymas, o vyrams – erekcijos sutrikimai, sumažėjęs spermos kiekis.
„Ilgą laiką negydoma sunki hipotirozė gali progresuoti į miksedemą, kuri yra žmogaus gyvybei grėsminga būklė, pasireiškianti letargija ir sąmonės sutrikimu. Nors skydliaukė – maža drugelio formos endokrininė liauka, esanti kakle, abipus trachėjos po „Adomo obuoliu“, jos sukeliami padariniai sveikatai gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl pajutę minėtus simptomus nieko nelaukite ir apsilankykite pas gydytoją“, – primena gydytoja endokrinologė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.