Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, yra viena dažniausių ir klastingiausių šių dienų ligų. Ji dažnai vadinama „tyliąja žudike“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, kol neįvyksta rimti organų pažeidimai. Tačiau, kaip teigia profesorius Marius Miglinas, tai yra valdoma liga, jei imamasi tinkamų priemonių. Supratimas apie hipertenziją ir jos prevenciją yra gyvybiškai svarbus kiekvienam.
Kodėl kraujospūdžio matavimas gyvybiškai svarbus?
„Norint pastebėti hipertenziją anksti, kol dar neišsivystė komplikacijos, būtina reguliariai matuoti kraujo spaudimą. Tai galima daryti tiek namuose, tiek vaistinėje, pas šeimos gydytoją ar vizito pas bet kurį kitą specialistą metu. Dažniausiai būtent tokiu būdu hipertenzija ir nustatoma, nes vystantis šiai ligai įprastai nejaučiami jokie simptomai. 40 proc. suaugusiųjų Lietuvoje yra padidėjęs kraujospūdis ir daugiau nei pusė to nė nežino, nes jo nesimatuoja“, – atkreipia dėmesį profesorius M. Miglinas.
Profesorius paaiškina, kad egzistuoja dvi hipertenzijos rūšys: pirminė ir antrinė. Pirminės hipertenzijos priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau manoma, kad ją lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Antrinę hipertenziją sukelia konkrečios priežastys, tokios kaip endokrininės ligos ar inkstų arterijų susiaurėjimas. Gera žinia ta, kad antrinė hipertenzija gali būti išgydyta pašalinus ją sukėlusią priežastį.
Prevencija ir ankstyva diagnostika – kelias į sveikatą
„Nors hipertenzijai išsivystyti svarbi ir genetika, dar svarbiau – mūsų aplinka ir gyvenimo būdas, taip pat prevencija. Nuo šių metų gegužės 1-osios startavo atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kurioje gali dalyvauti žmonės nuo 40 iki 60 metų. Manau, tai nuostabi galimybė išsitirti sveikatą ir užkirsti kelią kardiovaskulinėms ligoms, įskaitant ir hipertenziją. Ši programa stipriai prisideda prie hipertenzijos atvejų skaičiaus mažėjimo ir geresnio šios būklės valdymo“, – teigia specialistas.
Norint veiksmingai kovoti su padidėjusiu kraujospūdžiu arba jo išvengti, profesorius M. Miglinas pateikia 8 esmines taisykles, kurios turėtų tapti kiekvieno kasdienybės dalimi.
Profesoriaus M. Miglino 8 taisyklės aukštam kraujospūdžiui suvaldyti:
1. Reguliariai užsiimkite fizine veikla. Rekomenduojama bent 5 dienas per savaitę ne mažiau nei po 30 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, tokia kaip greitas ėjimas, šiaurietiškas vaikščiojimas ar plaukimas. Pasak prof. M. Miglino, tokios fizinės veiklos poveikis prilyginamas vaistams.
2. Mažinkite suvalgomos druskos kiekį. „Lietuviai kasdien suvartoja vidutiniškai po 10 gramų druskos, o rekomenduojama norma yra 5 gramai. Labai svarbu ne tik naudoti mažiau druskos gaminant namuose, bet ir skaityti maisto produktų etiketes – trys ketvirtadaliai druskos suvartojama su parduotuvėje įsigytais produktais“, – atkreipia dėmesį M. Miglinas.
3. Jeigu paskirti vaistai, vartokite juos pagal gydytojo nurodymus. Profesorius pabrėžia, kad vaistai turi būti vartojami būtent taip, kaip nurodyta gydytojo – negalima patiems koreguoti vaisto dozių ar nutraukti jų vartojimo.
4. Jeigu turite antsvorio – mažinkite kūno svorį. Antsvoris ir padidėjęs kraujo spaudimas yra tiesiogiai susiję.
5. Valdykite stresą. Nors streso neišvengsime, svarbu rasti būdų atsipalaiduoti.
6. Maitinkitės subalansuotai. Svarbu užtikrinti pakankamą kiekį skaidulų ir kalio.
7. Mažinkite alkoholio vartojimą. Alkoholis didina kraujo spaudimą.
8. Reguliariai matuokitės kraujo spaudimą, o pastebėję padidėjusį kraujospūdį kreipkitės į gydytoją.
Negydant – rimtos komplikacijos, gresiančios gyvybei
Optimalus nesergančio žmogaus kraujo spaudimas turėtų būti 120/80 mmHg. „140 ir 90 jau laikoma padidėjusiu kraujo spaudimu, o sergant, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujo spaudimu gali būti laikomas ir dar mažesnis skaičius, pavyzdžiui, 130 ir 80“, – teigia prof. M. Miglinas.
Negydoma hipertenzija sukelia daugybę pavojingų komplikacijų. „Na, o hipertenzijai pažengus gali būti jaučiami galvos skausmai, karščio bangos, taip pat nekontroliuojama hipertenzija skatina aterosklerozės vystymąsi, gali sukelti organų taikinių pažeidimus. Ši liga veikia ir galvos smegenis – gali sukelti insultą, smegenų išemijos priepuolius. Noriu atkreipti dėmesį, kad net tuomet, jeigu neišsivysto grėsmingi smegenų kraujotakos sutrikimai, padidėjęs kraujo spaudimas siejamas su prastesnėmis pažintinėmis funkcijomis ir demencija senatvėje. Tad labai svarbu rūpintis savimi jaunystėje, kad senatvėje būtų galima džiaugtis geresne sveikata“, – apie ligos padarinius kalba profesorius.
Be to, hipertenzija gali sukelti širdies infarktą, širdies kraujagyslių pažeidimus, regėjimo sutrikimus dėl akių dugno kraujagyslių pokyčių. Liga taip pat gali paveikti galūnes, sukeldama kojų kraujotakos sutrikimus, kurie retais, bet itin sunkiais atvejais gali baigtis amputacija dėl periferinių kraujagyslių užakimo.
Lietuvos statistika ir raginimas imtis veiksmų
Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko duomenimis, statistika kelia nerimą: Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje pagal širdies ir kraujagyslių bei inkstų pažeidimų atvejų skaičių. Šios ligos ne tik pablogina gyvenimo kokybę, bet ir sutrumpina jo trukmę. „Todėl raginu rūpintis savo sveikata – juk tos aštuonios taisyklės nėra jau tokios sudėtingos, o jų laikydamiesi atnešime savo sveikatai didelę naudą“, – apibendrina profesorius M. Miglinas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.