Storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausių onkologinių ligų, kurios gydymas dažnai apima operaciją ir adjuvantinę chemoterapiją. Tačiau pažanga medicinoje leidžia vis labiau individualizuoti gydymą, o modernūs genetiniai tyrimai padeda tiksliau nustatyti, kada chemoterapija yra būtina, o kada jos galima išvengti, taip pagerinant paciento gyvenimo kokybę.
Storosios žarnos vėžio gydymo principai ir adjuvantinė chemoterapija
Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojo onkologo chemoterapeuto, asoc. prof. dr. Vinco Urbono, pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo principas, esant lokaliai ar nelokaliai išplitusiai ligai (I–III ligos stadija), yra operacija. Po operacijos, norint sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę, ypač esant III, o tam tikrais atvejais ir II ligos stadijai, pacientams siūlomas adjuvantinis (pagalbinis) gydymas, kurio pagrindą sudaro chemoterapija.
„Mirštančių organizme ląstelių, tarp jų ir vėžinių, fragmentai, tokie kaip dezoksiribonukleininė rūgštis (DNR), patenka į kraują ir cirkuliuoja naviko DNR. Remdamiesi moderniais tyrimų metodais turime galimybę nustatyti šią cirkuliuojančią naviko DNR paciento kraujyje ir, pagal gautus rezultatus, priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su tolimesniu paciento gydymu“, – pažymi asoc. prof. dr. V. Urbonas.
Chemoterapija: nauda ir šalutiniai poveikiai
Chemoterapija yra gyvybiškai svarbi onkologinių ligų gydymo dalis. Tai vaistų grupė, naikinanti greitai besidauginančias ląsteles, įskaitant vėžines, ir leidžianti 10–15 proc. sumažinti ligos pasikartojimą. Pacientui po storosios žarnos vėžio operacijos, įvertinus jo būklę, dažniausiai skiriami du vaistai iš platinos bei pirimidino analogų chemoterapinių grupių. Gydymas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, vaistai skiriami kas 2–3 savaites.
Visgi, nepaisant akivaizdžios naudos, chemoterapija turi ir trūkumų, kurie gali pabloginti paciento gyvenimo kokybę. „Gydymo laikotarpis yra pakankamai ilgas, o jo metu paciento laukia gan dažni susitikimai su gydytoju onkologu chemoterapeutu. Taip pat svarbu paminėti ir tai, jog dėl skiriamų vaistų sukeliamų šalutinių poveikių paciento gyvenimo kokybė žymiai pablogėja – pasitaiko atvejų, kai tenka mažinti skiriamas vaisto dozes ar net nutraukti gydymą“, – sako V.
Urbonas.
Dažniausi šalutiniai poveikiai apima bendrą silpnumą, plaukų slinkimą, odos (ypač delnų ir padų) bei nagų pažeidimus, viduriavimą ir pykinimą. Pacientai taip pat gali susidurti su periferinės nervų sistemos pažeidimais – neuropatijomis, kurios pasireiškia galūnėse atsiradusiais tirpimais, dilgčiojimais, nejautra ar padidėjusiu jautrumu šalčiui.
Be to, gydytojai privalo nuolat stebėti, ar pacientui neatsiranda chemoterapijos sukelta febrilinė neutropenija, kai ženkliai sumažėja leukocitų – kraujo kūnelių, kovojančių su infekcija. Laiku nenustačius šios būklės ir neskyrus gydymo, kyla rimtas pavojus gyvybei. Todėl ypač svarbu įvertinti, ar norimas skirti gydymas bus išties efektyvus ir naudingas, o tai padeda nustatyti naujausi klinikiniai tyrimai.
Revoliucinis tyrimas: naviko DNR kraujyje ir gydymo efektyvumas
Modernus molekulinis tyrimas „Signatera“ siūlo galimybę tiksliau įvertinti storosios žarnos vėžio atsinaujinimo riziką. Jo pagalba nustatoma paciento kraujyje cirkuliuojanti naviko DNR, o gauti rezultatai leidžia priimti pagrįstus sprendimus dėl adjuvantinės chemoterapijos skyrimo pacientams, sergantiems II ar III stadijos storosios žarnos vėžiu po naviko pašalinimo operacijos.
„2022 m. „Nature Medicine“ leidinyje buvo išspausdinti klinikinio tyrimo duomenys apie cirkuliuojančios naviko DNR nustatymo reikšmę, priimant sprendimus dėl chemoterapijos skyrimo bei gydymo efektyvumo sergant storosios žarnos vėžiu. Šiame tyrime dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. pacientų, sergančių šia liga“, – aiškina asoc. prof. dr. V. Urbonas.
Tyrimo metu pacientams reguliariai buvo imamas kraujas ir nustatinėjama cirkuliuojanti naviko DNR. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: viena gydoma chemoterapija, kita – aktyviai stebima. Tyrimas atskleidė, jog tiems pacientams, kuriems praėjus mėnesiui po operacijos buvo nustatyta cirkuliuojanti naviko DNR, bet nebuvo skirta chemoterapija, liga atsinaujino žymiai greičiau. Taip pat pastebėta, kad cirkuliuojančios naviko DNR kiekio mažėjimas gydymo metu tiesiogiai koreliavo su gydymo efektyvumu.
Individualizuotas gydymas: kai mažiau yra daugiau
Apibendrindamas asoc. prof. dr. V. Urbonas pabrėžia, kad šio tyrimo rezultatai yra itin reikšmingi. Cirkuliuojančios naviko DNR nustatymas kraujyje po operacijos gali esmingai padėti tiek gydytojui, tiek pacientui sprendžiant, ar skirti adjuvantinę chemoterapiją.
„Esant teigiamam rezultatui, neabejotinai reikia svarstyti gydymą chemoterapija, o esant neigiamam atsakymui šio gydymo metodo galime netaikyti, taip išvengdami daugybės vizitų pas gydytoją bei galimų su gydymu susijusių šalutinių reiškinių, kurie tik blogina paciento gyvenimo kokybę“, – teigia gydytojas onkologas chemoterapeutas.
Svarbu pažymėti, kad „Signatera“ tyrimo atlikimui reikalinga gydytojo konsultacija, kurios metu aptariamas jo skyrimo tikslingumas ir surenkami būtini paciento ligos duomenys. Šis tyrimas skirtas tik vėžiu sergantiems pacientams, siekiant įvertinti ligos atsinaujinimo riziką ir chemoterapijos efektyvumą, o ne riziką susirgti vėžiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.