Lietuvos parlamentas ėmėsi svarstyti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymus, kuriais siekiama reikšmingai sugriežtinti reikalavimus tiek esamiems Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams, tiek siekiantiesiems jais tapti. Šis žingsnis grindžiamas nacionalinio saugumo stiprinimu ir siekiu užtikrinti LŠS patikimumą ir atsparumą galimoms grėsmėms.
Griežtesni reikalavimai – kodėl ir kam?
Kaip Seime pristatydamas pataisas pabrėžė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, pagrindinis įstatymų pakeitimų tikslas yra išplėsti patikros reikalavimus. Tai reiškia, kad būsimieji ir esami šauliai susidurs su detalesniu vertinimu, siekiant išvengti galimų rizikų valstybės saugumui. Aiškinamajame rašte nurodoma, jog šauliai, turėdami prieigą prie valstybės, teisėsaugos institucijų veiklos, personalo, ginkluotės ir kitos jautrios informacijos, yra potencialūs priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų, ypač Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos, domėjimosi bei verbavimo taikiniai. Lietuvos žvalgybos institucijos nuolat įspėja apie asmens pažeidžiamumą didinančias aplinkybes, kurias priešininkai gali išnaudoti savo žvalgybinėje veikloje.
„Lietuvos žvalgybos institucijos kasmetiniuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose nuolat įspėja, kad atskiras su asmeniu susijusias aplinkybes, didinančias jo pažeidžiamumą (…), priešiškos žvalgybos ir saugumo tarnybos naudoja vykdydamos žvalgybos veiklą asmens ir valstybės atžvilgiu“, – pažymi iniciatoriai aiškinamajame rašte.
Kas negalės tapti šauliu?
Siūlomais pakeitimais numatoma, kad šauliais negalės būti asmenys, kurie bendradarbiavo ar palaikė ryšius su užsienio valstybių žvalgybomis, arba su jomis susijusiais asmenimis. Taip pat draudžiama tapti šauliu tiems, kurie dalyvavo teroristinės grupės veikloje ar per pastaruosius penkerius metus turėjo ryšių su asmenimis, turėjusiais neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės.
Be to, į LŠS negalės įstoti tie, kuriems per pastaruosius trejus metus buvo nustatytos asmens savybės, galinčios kelti grėsmę LŠS tikslų įgyvendinimui.
Svarbu ir tai, kad šauliais negalės tapti piliečiai, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų. Griežti apribojimai numatomi ir tiems, kurie ragina pažeisti Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką arba remia grupes ar organizacijas, kurios skatina tokius pažeidimus.
Informaciją apie priklausomybę uždraustoms organizacijoms, bendradarbiavimą su užsienio žvalgybos tarnybomis teiks Valstybės saugumo departamentas (VSD). Tuo tarpu dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo neturi psichikos ir elgesio sutrikimų, turės pateikti patys kandidatai.
Kam patikra nebus taikoma?
Svarbu pažymėti, kad sugriežtinta patikra nebus taikoma jauniesiems šauliams. Taip yra todėl, kad jaunieji šauliai neatlieka funkcijų, susijusių su įslaptinta informacija ar nacionaliniam saugumui svarbiais objektais, todėl jiems negresia panašios rizikos kaip suaugusiems LŠS nariams.
LŠS integracija į ginkluotąsias pajėgas karo atveju
Pakeitimais taip pat siekiama integruoti LŠS dalinius į ginkluotąsias pajėgas karo padėties atveju. Numatyta, kad komendantiniai LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir tie specializuoti LŠS vienetai, kurie vykdys ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis, taikos metu bus priskirti kariniams vienetams ir kartu su jais rengsis gynybos užduotims. Paskelbus karo padėtį, šie vienetai be papildomo ginkluotųjų pajėgų vado sprendimo taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Ministras R. Kaunas pažymėjo, kad šiuo metu šaulių patikra nėra aiškiai ir tiksliai reglamentuojama, palikta LŠS vadų savimonei. Naujieji įstatymų projektai siekia užpildyti šią spragą ir užtikrinti didesnį skaidrumą bei saugumą.
Artimiausi žingsniai
Po pristatymo Seime šiems pakeitimams buvo pritarta bendru sutarimu. Toliau projektai bus svarstomi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Į Seimo posėdžių salę galutiniam balsavimui jie turėtų grįžti balandžio pabaigoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.