Širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimai, tokie kaip arterinė hipertenzija, krūtinės angina ir širdies nepakankamumas, yra vienos dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje. Nors nuo 50 metų amžiaus šios ligos vienodai dažnos abiem lytims, klinikiniai tyrimai rodo, kad vyrams širdies kraujagyslių ligos išsivysto beveik 10 metų anksčiau nei moterims.
Šeimos gydytoja J. Buitvydienė pažymi, kad vyrams taip pat dažniau diagnozuojamos plaučių ir kepenų ligos, kurios neretai siejamos su netinkamais gyvenimo būdo įpročiais, pavyzdžiui, didesniu rūkymo ir alkoholio vartojimo paplitimu.
Moterims, priešingai, kur kas dažniau pasireiškia skydliaukės veiklos sutrikimai. Didžiąja dalimi atvejų juos sukelia moteriškieji lytiniai hormonai, lemiantys skydliaukės struktūrinius, o vėliau neretai ir funkcinius pokyčius.
„Jaunoms – vaisingo amžiaus – moterims dažniau nei vyrams išsivysto ir mažakraujystė arba geležies atsargų stoka. Tai aiškinama kiekvieną mėnesį fiziologiškai moters organizme vykstančių hormonų pokyčių nulemtu geležies netekimu. Vyrams bei moterims po menopauzės geležies stoka yra retas sutrikimas, todėl ją aptikus, paprastai atliekamas dar išsamesnis ištyrimas priežastims nustatyti“, – pasakoja medikė.
Gydytoja J. Buitvydienė taip pat pabrėžia prevencinių patikrų svarbą: moterims reikalingos patikros dėl krūties ir gimdos kaklelio navikų, o vyrams – dėl prostatos gerybinių ar piktybinių susirgimų. Vengimas laiku kreiptis į gydytoją ir vėluojantis ištyrimas gali turėti skaudžių pasekmių.
Svarbiausi tyrimai jūsų sveikatai
Nepaisant lyties skirtumų tam tikrų ligų atsiradimui, daugelis sveikatos tyrimų yra vienodai svarbūs tiek vyrams, tiek moterims. Tarp jų – ir pagrindiniai kraujo, šlapimo bei cholesterolio tyrimai.
„Bendrasis kraujo tyrimas – pirminis tyrimas, kai norima įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Jis padeda nustatyti daug skirtingų patologijų: mažakraujystę, įvairias infekcijas, alergijas. Galima atskirti bakterinės ir virusinės kilmės uždegimus, kraujavimo galimybę, kraujo ligas, krešėjimo sutrikimus ir daugelį kitų organizmo sutrikimų“, – aiškina gydytoja.
Gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas yra būtinas gliukozės apykaitos sutrikimams ir diabetui diagnozuoti. Reguliarus bendrasis šlapimo tyrimas leidžia įtarti inkstų funkcijos sutrikimus, šlapimo takų akmenligę, vėžį ar infekcijas. Cholesterolio ir atskirų jo frakcijų kraujyje tyrimas teikia svarbią informaciją apie aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi tikimybę.
Šeimos gydytoja Jolita Buitvydienė pabrėžia ir kitų informatyvių kraujo tyrimų svarbą. Pavyzdžiui, TTH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas) yra esminis atrankinis tyrimas skydliaukės veiklos sutrikimams įvertinti. Kreatininas, šlapimo rūgštis ir elektrolitai atspindi inkstų funkciją, o kepenų fermentai AST, ALT, GGT, šarminė fosfatazė ir kiti tyrimai leidžia įtarti kepenų funkcijos sutrikimus, uždegimus ar galimas infekcijas.
„Nevertėtų numoti ranka ir į vitamino D tyrimą. Jis ypač svarbus kaulų-raumenų sistemai, odai, imunitetui. Taip pat tiksliau geležies atsargų lygį ir mažakraujystės riziką rodantį feritiną“, – primena medikė. Intensyviau sportuojantiems ar vartojantiems specialius papildus rekomenduojama atlikti elektrolitų (kalio, natrio, chloro, magnio) tyrimus bei kepenų ir inkstų funkciją atspindinčius rodiklius. Asmenys, besimaitinantys ne pagal subalansuotos mitybos principus ar nevartojantys mėsos, turėtų nepamiršti pasitikrinti vitamino B12 ir folio rūgšties kiekio organizme.
Lietuvoje vykdomos prevencinės programos
Gydytoja pabrėžia ir prevencinių sveikatos programų svarbą. „Turiu paminėti, kad labai svarbu laiku atlikti tyrimus pagal Lietuvoje vykdomas prevencines programas. Pavyzdžiui, vyrams reikalinga periodiškai atlikti prostatos specifinio antigeno lygio nustatymą iš kraujo, o moterims reguliariai turėtų būti atliekamas gimdos kaklelio tepinėlis ir krūtų rentgeninis tyrimas – mamografija. Svarbus ir storosios žarnos navikus leidžiantis įtarti slapto kraujavimo iš virškinamojo trakto išmatų tyrimas“, – informuoja šeimos gydytoja J. Buitvydienė.
Savalaikiai tyrimai, atliekami pagal šias programas, leidžia aptikti tiriamų organų ikivėžinius pakitimus arba piktybinius navikus ankstyvosiose jų stadijose, o tai žymiai padidina sėkmingo gydymo galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.