Kylančios degalų kainos tampa vis opesne problema kiekvienam vairuotojui ir kelia didžiulį visuomenės nerimą. Konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valdančiųjų pasitelktos priemonės, skirtos stabilizuoti situaciją, labiau atliepia visuomenės lūkestį, jog kažkas turi būti daroma, nei realiai paveiks kuro kainas. Anot jos, realių galimybių smarkiai sumažinti degalų kainas beveik nėra, mat krizę sukėlė išorinės priežastys, nepriklausančios nuo vietos valdžios.
Vyriausybės atsakas: lūkesčiai ar realūs sprendimai?
Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad dabartinės valdžios iniciatyvos yra labiau bandymas reaguoti į visuomenės spaudimą ir nuraminti gyventojus. „Dabar yra bandymas kažką daryti, labiau atliepiant visuomenės lūkestį, kažkas turi būti daroma. Poveikio greičiausiai iš tų darymų visuomenė turbūt nepamatys, nes pati situacija yra labai nestabili, reikia turėti kišenėje priemonių, kurios būtų naudojamos, jeigu įsitvirtintų aukštas kainų lygis, nes tada problemų ekonomikoje gali būti nemažai“, – sakė politikė.
Ji taip pat pridūrė, kad „visi tie stebuklingi sprendimai (…) greičiausiai pasimes tame bendrame nestabilume ir svyravime, nes akivaizdu, kad šoko priežastys yra visiškai išorinės“. Toks požiūris rodo, kad politikai pripažįsta tarptautinių veiksnių dominavimą kainų formavime ir vietinės valdžios galimybių ribotumą.
Tarptautinio konflikto pasekmės ir rezervų panaudojimas
Degalų kainos šuoliai pastarosiomis savaitėmis glaudžiai susiję su kariniu konfliktu Artimuosiuose Rytuose, kuris vasario pabaigoje smarkiai paveikė pasaulines naftos rinkas. Dėl to auga ir sąskaitos už degalus. Reaguodama į tai, bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką patiekė 80 tūkstančių tonų šalies kuro rezervų. Tai sudaro maždaug 12 dienų Lietuvos atsargų.
Nors tai atrodo kaip reikšmingas žingsnis, Ingrida Šimonytė ragino pernelyg nekritikuoti šio sprendimo, bet ir nekelti nepagrįstų lūkesčių.
„Tai buvo tarptautinis sprendimas, mūsų rezervo dalis bendrame katile buvo nedidelė, bet jeigu valstybės solidariai susitarė tokį sprendimą daryti, dalyvauji kaip tarptautinio aljanso dalis“, – paaiškino buvusi premjerė. Ji taip pat akcentavo, kad nereikėjo „kurti lūkesčių, kad tai kokiu nors būdu pakeis situaciją rinkoje, nes dabar esame labai blogame taške, kai situacija yra labai volatili“.
Lietuvos sprendimas paleisti dalį naftos rezervų buvo priimtas Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) šalims narėms atvėrus galimybę į rinką paleisti iš viso 400 milijonų barelių naftos ir jos produktų rezervų. Tai rodo koordinuotą tarptautinę reakciją į kylančias kainas.
Vyriausybės planai ir ateities perspektyvos
Tarp Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti yra naujo PVM mechanizmo derinimas su Europos Komisija (EK), siekiant nukreipti PVM perviršio pajamas degalų akcizui mažinti. Taip pat numatoma parengti degalų kainų stebėjimo įrankį, kuris leistų geriau analizuoti rinkos pokyčius, ir keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos. Šios priemonės, nors ir nepažada greito kainų kritimo, turėtų padėti valdžiai geriau reaguoti į besikeičiančią situaciją ir galbūt sumažinti dalį naštos gyventojams ilgalaikėje perspektyvoje.
Atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą ir naftos rinkos nestabilumą, Lietuva susiduria su iššūkiu rasti efektyvių būdų, kaip sušvelninti kylančių degalų kainų poveikį gyventojams ir verslui, tuo pat metu nepamirštant, kad esminės sprendimų raktas dažnai slypi ne pačios šalies, o platesniame geopolitiniame lauke.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.