Alytiškė Ona Juodzevičienė neseniai atšventė garbingą 100 metų jubiliejų, tačiau amžius, regis, jai tėra tik skaičius. Aktyvi ir savarankiška moteris vis dar pati pasirūpina savo buitimi ir netgi eina į parduotuvę. Šventės proga ją aplankiusi vicemerė perdavė sveikinimus ir palinkėjimus, kuriems jubiliatė pritarė, pabrėždama, kad sveikata – svarbiausia.
Ilgaamžiškumo paslaptis ir gyvybingumo šaltinis
Paklausta apie apsilankymus pas gydytojus, šimtametė Ona tik nusijuokia: „Retai, ko man ten eiti, tik kojas skauda, gal dėl to, kad gyvenime daug vaikščiojau.“ Atrodo, kad aktyvus gyvenimo būdas ir nuolatinis judėjimas yra vienas iš jos ilgaamžiškumo raktų. Šią mintį papildo ir jos sūnus Algimantas, kone kasdien aplankantis mamą, linksmai taręs: „Norite ilgai gyventi, gyvenkite 5 aukšte.“ Ir iš tiesų, Ona gyvena penktame aukšte, kasdien įveikdama laiptus ir palaikydama puikią fizinę formą.
Moteris pati gamina maistą ir rūpinasi savimi. „Gerai gyvenu, viena trijuose kambariuose. Kartais būna liūdna, tai prie vieno lango pastoviu, tai prie kito. Į lauką dar išeinu, bet retai, nelengva užlipti į penktą aukštą“, – dalijasi Ona. Jos mitybos įpročiai paprasti: pusryčiams – arbata ir sumuštinis su sūriu, kurio, pasak jos, „nė nespėja pirkti“, pietums – sriuba, o mėsos valgo nedaug. Visą gyvenimą ji nenaudojo jokių kremų, veidą ir galvą prausdama paprastu ūkišku muilu, kad „nieniežėtų“.
Istorinės atminties lobiai: Gyvenimas per amžius
Alytuje Ona Juodzevičienė gyvena jau daugiau nei 50 metų, nuo pat 1970-ųjų, kai „gavome ir kooperatinį pasistatėme“. Iš viso per gyvenimą ji keitė gyvenamąsias vietas net penkis kartus. Gimusi Lazdijų rajone, Krikštonių kaime, ji prisimena turėjusi puikią vaikystę. Jos tėvai, susituokę Amerikoje ir ten susilaukę vienos dukros, grįžo į Lietuvą ir įsigijo ūkį. Tačiau pokario metai neaplenkė jų šeimos – 1946 metais Onutės tėvai buvo ištremti į Sibirą.
Grįžę 1957 metais, jie nugyveno ilgą ir gražų amžių, mamai sulaukus 80, o tėčiui – 90 metų.
O. Juodzevičienė baigė Alytaus mokytojų seminariją, kurioje jai teko mokytis ir pas patį Adolfą Ramanauską-Vanagą. Ji ryškiai mena mokytoją buvus didelį patriotą ir pasakoja jo meilės istoriją bei išėjimą į partizanus. Dėl to seminarija anuomet dažnai buvo vadinama „banditų lizdu“. Šimtametė prisimena ir kuriozinį įvykį: varnos, įskridusios pro atvirą langą į klasę, nutūpė ant Lenino ir Stalino biustų plikių. Šis įvykis, aprašytas vietos laikraštyje, tuomet sukėlė ir milicijos apklausas.
Pedagogės kelias ir šeimos ryšiai
Mokytojauti Ona Juodzevičienė pradėjo jauna, būdama vos 21-erių, nedaug vyresnė už savo mokinius. Ilgainiui ji nusprendė, kad geriausia dirbti su pradinukais, kuriuos mokė net 34 metus. Neramūs laikai, kai tėvai buvo Sibire, vertė nuolat keisti darbo vietas: ji dirbo Rumšiškėse, šalia Jiezno, vėliau Vilkaviškio krašte. Suvalkijoje ji sutiko ir savo vyrą Vytautą, geografijos mokytoją, kurį, kaip ir ją, likimas „išvarė iš namų“ dėl giminės sąsajų su partizanais.
„Neramūs laikai buvo, ypač kaime, bijok ir žodį pasakyti, kad ko nors neprasitartum. Nebuvau karšta, nenusikaltau niekam nei žodžiu, nei veiksmu. Be to, jauniems visur gerai, po pamokų žaisdavome su mokiniais „skiniuką“ (kirstuką), kad ir suaugę buvome, bet buvome vaikiški, dabar jaunimas kitaip gyvena“, – su šypsena prisimena Ona. Į pensiją ji išėjo 55-erių, kad padėtų dukrai Daivai auginti anūkę. Šiandien Ona džiaugiasi didele šeima: susilaukė dviejų vaikų, keturių anūkų, penkių proanūkių ir dviejų proproanūkių. Nors anūkai ir proanūkiai išsibarstę po pasaulį, močiutė teigia, kad „taip dar įdomiau“, o artimiausiu metu dauguma jų susirinks į iškilmingą giminės šventę.
Laikas prabėga akimirksniu: ilgo gyvenimo išmintis
„Laikas greitai praeina. Prisimenu savo tėtės žodžius: „Pragyvenau 90 metų, bet kai atsisuku, atrodo, kad tik vakar gimęs.“ Galvoju, tiek metų sulaukė, o jam atrodo, kad vakar gimė. Dabar ir man taip atrodo, kad viskas neseniai buvo“, – susimąsto šimtametė Ona Juodzevičienė. Ji prisimena buvusi ir pobūvius mėgusi, ir azartiška šokėja. Jos istorija – tai gyvas liudijimas, kad ilgas gyvenimas kupinas ne tik iššūkių, bet ir džiaugsmo, išminties bei neįkainojamos patirties, kurią verta perduoti ateities kartoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.