Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos ir skaitmenizacija vis labiau keičia mūsų kasdienybę, vis garsiau kalbama apie augančią vienišumo problemą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip emocinė būsena, kardiologai ir medicinos specialistai pabrėžia, kad vienišumas yra kur kas daugiau – tai rimtas rizikos veiksnys, galintis žaloti mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą.
Vienišumo šešėlis: kaip jis veikia mūsų sveikatą?
Profesorius P. Šerpytis, kardiologijos srities ekspertas, atkreipia dėmesį, kad vienatvę patiriančių asmenų gyvenimo kokybė yra prastesnė. Jiems tris kartus dažniau pasireiškia nerimas, nevilties jausmas, pablogėjusi nuotaika, jautrumas, pyktis, o kartais net ir agresyvumas. Be to, vienišumas ir socialinė izoliacija turi tiesioginės įtakos ir išgyvenamumui.
„Tiek vienišumas, tiek depresija didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Remiantis Europos širdies ir kraujagyslių prevencijos gairėmis, socialinę izoliaciją ir vienatvę patiriantys asmenys dažniau serga vainikinių arterijų liga ir patiria insultą, miokardo infarktą. Tyrimai rodo, kad asmenų, susidūrusių su šiomis ligomis, išgyvenamumas priklauso nuo to, ar šalia buvo žmogus, galintis suteikti pagalbą, nes pirmosios valandos po šių įvykių gyvybiškai svarbios“, – sako profesorius P. Šerpytis.
Gydytojas pabrėžia, kad vyrų ir moterų organizmas skirtingai reaguoja į vienatvę, tačiau Lietuvoje moterų vienišumas pasireiškia dažniau dėl senstančios populiacijos. Vyrams vienatvė sunkiau ištveriama, nes jie mažiau linkę ieškoti emocinės paramos. Svarbu atskirti vienatvę nuo vienišumo: kartais žmogus gali jaustis vienišas net ir būdamas apsuptas žmonių. Ši problema ypač išryškėjo po COVID-19 pandemijos, kai socialinė izoliacija stipriai paveikė visuomenę.
Šiuolaikinis gyvenimas ir didėjanti vienatvės problema
Profesorius P. Šerpytis teigia, kad šiuolaikinis gyvenimas pats savaime skatina izoliaciją. Paslaugos persikelia į skaitmeninę erdvę, mažindamos gyvo kontakto galimybes. Jaunimas vis rečiau bendrauja gyvai, o vyresni žmonės, nemokantys naudotis technologijomis, tampa dar labiau atskirti nuo visuomenės.
„Anksčiau žmonės eidavo į banką, mokėdavo mokesčius, o dabar viskas atliekama internetu. Dauguma įmonių perėjo prie nuotolinio darbo, net parduotuvėse vis dažniau naudojamos savitarnos kasos, o bendravimas su pardavėjais ar aplinkiniais nyksta. Žmonėms vis tiek reikia tikro bendravimo, tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai tai riboja, ir dėl to daugeliui kyla vienatvės jausmas“, – paaiškina P. Šerpytis.
Vienišumas – lėtinio streso šaltinis
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad vienišumas organizmą veikia kaip nuolatinis lėtinis stresas, kuris didina kortizolio kiekį. Šis hormonas neigiamai veikia kraujagysles, širdies laidumo sistemą ir gali lemti arterinio kraujospūdžio padidėjimą. Užsitęsusi ši būsena, kaip ir kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, didesnis cholesterolio kiekis ar antsvoris, gali rimtai pakenkti sveikatai.
„Vienas būdų sumažinti neigiamą lėtinio streso poveikį kraujagyslėms – kontroliuoti uždegiminius procesus ir lipidų apykaitą. Statinai – viena pagrindinių priemonių dislipidemijai gydyti. Jie mažina MTL cholesterolio (MTL-C) koncentraciją kraujyje ir slopina uždegimą, padeda atkurti lėtinio streso paveiktas kraujagysles ir amortizuoti neigiamus veiksnius. Kai kurie tyrimai rodo, kad statinai gali turėti teigiamą poveikį mažinant depresijos, demencijos ir kitų ligų riziką“, – teigia profesorius P. Šerpytis.
Lėtinis stresas taip pat gali paskatinti griebtis žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo ar net narkotikų. Taip susidaro užburtas ratas: dėl vienišumo kyla depresija, mažėja fizinis aktyvumas, didėja kūno masė, o tai dar labiau pablogina sveikatą. Akivaizdu, kad socialinė izoliacija daro didelę įtaką tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.
Praktiniai žingsniai: kaip įveikti vienišumą ir stiprinti sveikatą?
Siekiant sumažinti socialinę izoliaciją, profesorius P. Šerpytis rekomenduoja patirti kuo daugiau teigiamų emocijų. Senjorams gali padėti trečiojo amžiaus universitetai, o jaunesniems – draugų susiradimas ar kolektyvinė veikla. Taip pat nepaprastai svarbu nepamiršti fizinio aktyvumo. Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir geras miegas padeda išvengti užburto rato, vedančio į depresiją. Niekada nevėlu pradėti – svarbu rasti mėgstamą veiklą, atsižvelgiant į savo galimybes. Tačiau tie, kurie anksčiau nesportavo, turėtų pasitarti su gydytoju.
Kardiologas atskleidžia, kad 20 proc. vienišų žmonių patiria tam tikrus depresijos elementus, o po miokardo infarkto tiek pat susiduria su viena ar kita depresijos forma. Nuotaikų svyravimai ir liūdnos mintys dar labiau sustiprina vienišumo jausmą, todėl reikalinga ne tik specialistų pagalba, bet ir artimųjų dėmesys.
„Emocinė būsena stipriai veikia polinkį laikytis gydymo režimo. Vieniši ir depresija sergantys žmonės dažnai mažiau paiso gydytojo nurodymų, o tai apsunkina jų sveikimą. Artimųjų, draugų ar kolegų palaikymas padeda išlikti atsakingiems už savo gydymą ir dažniau laikytis rekomendacijų, o tai spartina sveikimą. Sunkiai sergantys pacientai, kuriuos lanko artimieji, dažnai sveiksta greičiau, nes jaučia, kad yra reikalingi. Vienišumas taip pat mažina imunitetą, o teigiamos emocijos stiprina atsparumą. Be to, sergantys širdies ligomis ir turintys šalia žmogų geriau vartoja vaistus“, – priduria profesorius.
P. Šerpyčio teigimu, žmogaus savijauta ir vienišumo jausmas priklauso nuo gyvenimo būdo ir asmenybės tipo. Vienišumas gali užklupti įvairiais gyvenimo etapais: netekus artimo žmogaus, pasikeitus aplinkybėms ar iširus santykiams. Tokiais atvejais žmogus jaučiasi pažeidžiamas ir nesaugus. Tačiau, kaip pabrėžia profesorius, kiekvienas turime surasti raktą, kuris padėtų nesijausti vienišiems.
Profesorius ragina skatinti glaudesnį bendravimą: „Norėčiau, kad daugiau kalbėtumės. Katalikų bažnyčiose per mišias yra graži tradicija palinkėti vienas kitam ramybės, primenant, kad galime tiesiog atsigręžti ir parodyti dėmesį šalia esančiam. Būkime atidesni ir pastebėkime vieni kitus, nes bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo. O mažindami vienišumą, kartu mažinsime ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.