„Sukaupta ilgametė ambulatorinės kardiologijos patirtis ir per paskutinį dešimtmetį išaugęs profilaktiškai besikreipiančių pacientų skaičius leidžia daryti išvadą, kad visuomenės sąmoningumas šia tema didėja. Vis daugiau žmonių į specialistus kreipiasi laiku, gerėja ir diagnostikos bei gydymo metodai, todėl galima efektyviau padėti žmonėms, išgelbėti gyvybes ir palengvinti jų būklę. Šiandien nemaža dalis visuomenės žino apie kraujotakos ligų išsivystymo tikimybę didinančius veiksnius ir supranta, kad juos visus reikia koreguoti“, – pasakoja kardiologas R. Mažutavičius.
Širdies ir kraujagyslių ligos – kodėl svarbu atpažinti laiku?
Širdies ir kraujagyslių ligoms priklauso daugybė susirgimų, iš kurių dažniausiai pasireiškia išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas ir miokardo infarktas. Tačiau ne mažiau pavojingi yra ir kiti šios ligų grupės sveikatos sutrikimai.
Gydytojas kardiologas perspėja: „Pacientai dažnai serga arterine hipertenzija, kuri skatina kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar galvos smegenų insultą, kurį patyręs žmogus gali mirti arba tapti neįgalus visam gyvenimui. Be to, įvykus miokardo infarktui gali ištikti staigi koronarinė mirtis, o jos išvengus – ilgalaikis širdies raumens pažeidimas. Dėl jo atsiradus širdies nepakankamumui, gyvenimo kokybė gali ženkliai suprastėti visam laikui.“ R. Mažutavičius priduria, kad žmones varginti gali ir daugiau rečiau išsivystančių ligų, pavyzdžiui, širdies vožtuvų ydos, reumatinės širdies ligos, perikardo ir miokardo uždegimai. Ypač po COVID-19 pandemijos išaugo virusų sukelti širdies raumens pažeidimai.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti: širdis kalba su jumis
Nors kraujotakos ligų rizika didėja kartu su amžiumi, rūpintis širdies sveikata būtina ir jaunesniems. „Nuolatinis stresas ir įtemptas gyvenimo būdas lemia, kad kraujotakos ligos išsivysto vis jaunesniems pacientams. Dėl šios priežasties visiems, sulaukusiems 30-ties metų, reikėtų kartą per metus atlikti prevencinius kraujo tyrimus, o konstatavus nukrypimus nuo normos – kreiptis į gydytoją kardiologą“, – pabrėžia R.
Mažutavičius.
Kardiologas taip pat primena, kad svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje. Pajutus diskomfortą ar skausmą širdies plote, fizinio krūvio netoleravimą, širdies ritmo sutrikimus ar dažną oro trūkumą – nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali signalizuoti apie ligos pradžią, kurią galima sustabdyti laiku pradėjus gydymą.
„Teko gydyti ne vieną pacientą, kuris, jausdamas nerimą keliamus simptomus, nedelsdamas kreipėsi pagalbos. Paskyrus tinkamą individualų gydymą pavykdavo užkirsti kelią grėsusioms komplikacijoms – miokardo infarktui, širdies nepakankamumui, insultui ir kitoms. Sėkmingai išgiję pacientai iki šios dienos mėgaujasi kokybišku ir pilnaverčiu gyvenimu be apribojimų, nors jiems ir toliau tenka vartoti medikamentus“, – pasakoja gydytojas kardiologas.
Efiktyvus gydymas: individualus požiūris gelbsti gyvybes
Kiekvienam pacientui gydymas skiriamas individualiai, atsižvelgiant į vainikinių arterijų būklę ir širdies vožtuvų pažeidimus. Gydytojas kardiologas išskiria tris pagrindinius gydymo būdus:
„Pirmasis būdas – kardiologo paskiriamas optimalus medikamentinis (konservatyvus) gydymas. Antrasis – intervencinis gydymas, kurio metu atliekama balioninė angioplastika (kraujagyslių plėtimas) ir stentavimas – tinklinio vamzdelio įvedimas į susiaurėjusią arteriją, taip išlaikant atvirą jos spindį. Trečiasis būdas – chirurginis gydymas atveriant krūtinės ląstą yra taikomas tada, kai nustatomi daugybiniai kraujagyslių ir širdies vožtuvo pažeidimai.“
Tobulėjant intervencinės kardiologijos metodams, vis dažniau atliekamos minimaliai invazinės operacijos, kurių metu nereikia atverti krūtinės ląstos. Tai ypač svarbu gydant vyresnio amžiaus pacientus. Lokaliai pažeistoms kraujagyslėms pakanka balioninės angioplastikos ir stentavimo, o nedidelei vainikinių arterijų pažaidai – medikamentinio gydymo.
Kardiologas pabrėžia, kad sėkmingas gydymas priklauso nuo bendrų specialisto ir paciento pastangų. Jei pacientas nesilaiko gydytojo nurodymų, būklė gali pablogėti. „Po į susiaurėjusią arteriją įstatomo stento visada yra paskiriami ir kraujo krešėjimą mažinantys vaistai tam, kad minėtas stentas kraujagyslėje priaugtų. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai žmogus nusprendžia negerti paskirtų vaistų, o po kurio laiko grįžta su išsivysčiusiu miokardo infarktu, nes kraujagyslė užsitrombavo. Taip pat svarbu tęsti adekvatų antihipertenzinį gydymą, prižiūrėti, kad arterinis kraujospūdis būtų normos ribose ir vartoti antilipidinius vaistus, palaikant normalų cholesterolio kiekį kraujyje“, – teigia R. Mažutavičius.
Prevencija – geriausias ginklas prieš širdies ligas
Gydytojas akcentuoja, kad norint sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, būtina laikytis sveikos gyvensenos principų: sureguliuoti svorį, mesti rūkyti, reguliariai mankštintis (3–4 kartus per savaitę), daugiau judėti ir sveikai maitintis.
„Vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų turėtų nepamiršti pasinaudoti nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Jos dalyviams atliekami reikalingi prevenciniai tyrimai, įvertinami turimi rizikos veiksniai, o esant būtinybei – sudaromas individualus gydymo planas“, – aiškina R. Mažutavičius.
Prevencija yra itin svarbi ir tiems, kurie turi įgimtų rizikos veiksnių dėl giminaičiams fiksuotų kraujotakos sistemos ligų. Tokiems asmenims rekomenduojama kasmet atlikti kraujo tyrimus, pasimatuoti cholesterolio kiekį, kraujospūdį, nustatyti gliukozės parametrus ir užsirašyti kardiogramai. Šie veiksmai padės laiku užkirsti kelią ligos atsiradimui ir, esant poreikiui, nedelsiant pradėti gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.