Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto viešai patvirtino, kad reguliariai palaiko ryšius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, net ir privačių Europos Sąjungos (ES) susitikimų metu. Šis pareiškimas kelia susirūpinimą Briuselyje ir atgaivina diskusijas apie Vengrijos vaidmenį ES kontekste, ypač atsižvelgiant į vykstantį karą Ukrainoje.
Anksčiau Vengrijos vyriausybė tokius kaltinimus griežtai atmesdavo, vadindama juos melagingomis naujienomis. Tačiau savaitgalį pasirodžiusiame pranešime buvo teigiama, kad P. Szijjarto nuolat bendraudavo su S. Lavrovu per pertraukas Briuselio susitikimuose. Šis žiniasklaidos pranešimas privertė Vengrijos diplomatijos vadovą pripažinti faktą.
Europos Komisija reikalauja paaiškinimų
Pirmadienį Europos Komisija oficialiai paragino Vengriją pateikti išsamius paaiškinimus dėl šių pranešimų. Komisija pavadino šią situaciją „keliančia susirūpinimą“, pabrėždama, kad atvirumas ir skaidrumas yra itin svarbūs Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimo principai, ypač tarptautinės politikos ir saugumo srityje.
P. Szijjarto, kalbėdamas per rinkiminės kampanijos renginį Vengrijoje, pirmadienio vakarą patvirtino pokalbius, tačiau gynė savo veiksmus, teigdamas, kad tai yra diplomatijos esmė. „Taip, šiuos klausimus reikia aptarti su mūsų partneriais už Europos Sąjungos ribų. Aš kalbu ne tik su Rusijos užsienio reikalų ministru, bet ir su mūsų Amerikos, Turkijos, Izraelio, Serbijos ir kitais partneriais prieš ir po Europos Sąjungos Tarybos susitikimų“, – aiškino jis.
Ministras argumentavo, kad ES sprendimai dėl energetikos, automobilių pramonės ir saugumo tiesiogiai veikia Vengrijos santykius su partneriais už ES ribų, todėl derybos su jais yra būtinos. Antradienio rytą socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše P. Szijjarto atmetė teiginius, esą jis pažeidė bet kokius saugumo protokolus Užsienio reikalų tarybos susitikimuose.
Vengrijos diplomatijos ypatumai ir politinis kontekstas
Vengrijos ministro prisipažinimas atskleidė šalies diplomatijos, kuri neretai prieštarauja bendrai ES pozicijai, niuansus.
Ministro Pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė yra viena iš nedaugelio Europoje, nuolat palaikančių glaudžius ryšius su Kremliumi. Ši pozicija ypač išryškėjo po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį.
Vengrija toliau importuoja didelius kiekius iškastinio kuro iš Rusijos, nepaisydama ES spaudimo mažinti energetinę priklausomybę nuo Maskvos. P. Szijjarto nuo invazijos pradžios Maskvoje lankėsi net 16 kartų, o jo paskutinė kelionė įvyko kovo 4 d., kurios metu jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kremliuje.
Šis diplomatinis skandalas kilo artėjant Vengrijos parlamento rinkimams, kurie didina politinę įtampą šalyje. V. Orbano partija „Fidesz“ susiduria su rimtu iššūkiu iš opozicijos lyderio Peterio Magyaro vadovaujamos „Tisza“ partijos, kuri šiuo metu pirmauja apklausose. Tokios žinios gali daryti įtaką visuomenės nuomonei ir rinkimų rezultatams, atkreipiant dėmesį į Vengrijos užsienio politikos kryptį ir jos atitikimą Europos Sąjungos vertybėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.