Estrogenai – gyvybiškai svarbūs hormonai, atliekantys daugybę funkcijų moters organizme. Tačiau kai jų trūksta, moterys dažnai ne iš karto supranta, kad jų sveikatos problemų, tokių kaip nepaaiškinamas svorio prieaugis ar nuolatinis nuovargis, priežastis gali būti būtent hormonų disbalansas. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime, kodėl estrogenai yra tokie svarbūs, kokie simptomai išduoda jų trūkumą ir ką daryti, kad atgautumėte pusiausvyrą.
Kas yra estrogenai ir kodėl jie svarbūs?
Estrogenai yra steroidiniai hormonai, kurie lemia moters lytinių savybių vystymąsi ir palaiko reprodukcinės sistemos funkcijas. Jie aktyviai dalyvauja mergaičių lytinio brendimo procese, folikulų (kiaušinėlių) vystymesi ir ovuliacijoje. Taip pat estrogenai kontroliuoja gimdos gleivinės augimą mėnesinių ciklo metu ir nėštumo pradžioje, prisideda prie paauglių bei nėščiųjų krūtų pokyčių.
Be reprodukcinės sistemos, estrogenai atlieka svarbų vaidmenį kaulų ir cholesterolio apykaitoje, padėdami išlaikyti stiprius kaulus. Jie taip pat reguliuoja maisto suvartojimą, kūno svorį, gliukozės apykaitą ir jautrumą insulinui. Tai rodo, kad šių hormonų pusiausvyra yra kritiškai svarbi bendrai moters savijautai ir sveikatai.
Estrogenų trūkumo simptomai: atpažinkite signalus
Estrogenų kiekio sumažėjimas gali pasireikšti įvairaus amžiaus moterims, nors labiausiai tikėtina, kad jį pajus mergaitės, kurioms dar nepasibaigė lytinis brendimas, ir moterys, kurioms artėja menopauzė. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos signalus, kurie gali rodyti estrogenų trūkumą:
- Skausmingi lytiniai santykiai dėl sumažėjusios makšties drėgmės;
- Padažnėjusios šlapimo takų infekcijos dėl šlaplės suplonėjimo;
- Nereguliarios mėnesinės arba jų nebuvimas;
- Nuotaikų kaita, dirglumas;
- Karščio bangos;
- Krūtų jautrumas;
- Galvos skausmai arba anksčiau buvusios migrenos paūmėjimas;
- Depresija, padidėjęs nerimas;
- Nuovargis, energijos trūkumas.
Ilgalaikis estrogenų trūkumas taip pat gali sumažinti kaulų tankį, didindamas osteoporozės riziką, bei būti susijęs su moterų nevaisingumu.
Kas lemia mažą estrogenų kiekį? Pagrindinės priežastys
Daugiausia estrogenų gamina kiaušidės, todėl bet kokie veiksniai, paveikiantys jų veiklą, turi įtakos šių hormonų gamybai. Jaunoms moterims mažą estrogenų kiekį gali lemti:
- Per didelis fizinis krūvis;
- Valgymo sutrikimai, pavyzdžiui, anoreksija;
- Prastai veikianti hipofizė;
- Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas, galintis atsirasti dėl genetinių sutrikimų, toksinų ar autoimuninių ligų;
- Ternerio sindromas;
- Lėtinė inkstų liga.
Vyresnėms nei 40 metų moterims mažas estrogenų kiekis dažnai yra artėjančios menopauzės (perimenopauzės) požymis. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu kiaušidės vis dar gamina estrogenus, tačiau jų gamyba pamažu lėtėja, kol galiausiai pasiekiama menopauzė.
Rizikos veiksniai: kas didina estrogenų trūkumo tikimybę?
Kai kurie veiksniai gali padidinti estrogenų trūkumo riziką:
- Amžius, nes laikui bėgant kiaušidės natūraliai gamina mažiau estrogenų;
- Šeimoje pasitaikantys hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, kiaušidžių cistos;
- Valgymo sutrikimai;
- Ekstremalios dietos;
- Pernelyg didelis fizinis aktyvumas;
- Hipofizės problemos;
- Chemoterapija ir spindulinis gydymas;
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai.
Diagnostika ir gydymas: kelias į pusiausvyrą
Ankstyva estrogenų trūkumo diagnozė ir tinkamas gydymas yra itin svarbūs siekiant išvengti tolesnių sveikatos komplikacijų. Jei jaučiate minėtus simptomus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Remdamasis paciento anamneze ir fizine apžiūra, gydytojas nuspręs, ar reikia atlikti kraujo bei hormonų tyrimus. Kai kuriais atvejais gali būti paskirtas hipofizės hormonų tyrimas ar kiti specializuoti tyrimai.
Moterims, kurioms nustatytas estrogenų kiekio sumažėjimas, gali būti paskirtas hormoninis gydymas. Hormonų terapija (HT) yra standartinis estrogenų trūkumo gydymo būdas, galintis palengvinti menopauzės simptomus ir sumažinti kaulų lūžių riziką. Paprastai estrogenų terapija skiriama moterims nuo 25 iki 50 metų amžiaus, kurioms yra sumažėjęs estrogenų kiekis. Tačiau svarbu žinoti, kad ilgai trunkanti estrogenų terapija gali padidinti tam tikrų vėžio formų riziką, todėl gydytojai dažniausiai rekomenduoja ją taikyti tik apie 1–2 metus, atidžiai stebint paciento būklę.
Taip pat egzistuoja nehormoniniai būdai, padedantys palengvinti simptomus. Gydytojai nehormonines priemones dažniau skiria moterims, kurioms yra didelė krūties vėžio, kraujo krešulių, insulto ar kepenų ligų rizika. Gydytojas gali koreguoti HT dozę, trukmę ir hormonų derinį, atsižvelgdamas į individualią paciento būklę ir amžių.
Estrogenų trūkumas ir svorio augimas: koks ryšys?
Lytiniai hormonai, įskaitant estrogenus, turi tiesioginę įtaką kūno riebalų kiekiui. Estrogenai reguliuoja gliukozės ir lipidų apykaitą organizme. Jei estrogenų kiekis mažas, šios apykaitos sutrinka, o tai gali paskatinti nepageidaujamą svorio prieaugį. Tyrimai rodo, kad būtent estrogenų kiekio svyravimai gali būti viena iš priežasčių, kodėl moterys, artėjant menopauzei, dažnai priauga svorio. Antsvoris savo ruožtu didina nutukimo, diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Atminkite, kad subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas yra esminiai veiksniai, padedantys išlaikyti optimalų svorį ir gerą bendrą savijautą, net ir esant hormoniniams pokyčiams.
Jei jaučiate, kad jums gali trūkti estrogenų, nedelsdami kreipkitės į medikus. Tik specialistas gali tiksliai diagnozuoti būklę ir paskirti tinkamiausią gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.