Storosios žarnos vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Nors tradiciškai ši liga siejama su vyresniu, nei 50 metų amžiumi, kasmet jos diagnozę išgirsta apie 2 tūkstančius gyventojų, o nerimą kelia tai, kad serga vis jaunesni žmonės. Ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi, tačiau visuomenės požiūris į prevenciją tebėra atsargus ir kupinas baimių.
Storosios žarnos vėžio prevencijos programa: kasmetinis šansas išgelbėti gyvybę
Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50–74 metų amžiaus vyrams ir moterims. Kadangi ankstyvose stadijose liga dažniausiai neturi jokių pastebimų simptomų, aktyvi ir savalaikė patikra yra esminė. Pirmasis žingsnis – slapto kraujavimo išmatose testas.
„Jis yra visiškai neskausmingas, labai panašus į greitąjį COVID-19 testą. Namuose pasidarius tokį testą, jeigu atsakymas teigiamas, žmogus nukreipiamas tirtis toliau“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas. Šį testą galima atlikti savarankiškai namuose arba kreipiantis į savo šeimos gydytoją.
Kolonoskopija: ne tik diagnozė, bet ir apsauga nuo ligos
Jei slapto kraujavimo testas teigiamas, toliau atliekama kolonoskopija. NVI gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė pabrėžia, kad šio tyrimo tikslas yra rasti ne patį vėžį, o ikivėžinę būklę.
„Didžioji dalis vėžių vystosi iš polipo – ląstelių grupės, kuri pradeda augti iš gleivinės. Vystymasis iš polipo iki vėžio yra ilgas procesas, galintis trukti nuo 5 iki 10 metų. Tuo metu, kol vėžys vystosi iš polipo, žmogus absoliučiai nieko nejaučia, gyvena įprastą gyvenimą ir galbūt, tęsdamas savo žalingus įpročius, gali pagreitinti procesą, kada polipas taps jau augliu“, – aiškina I. Kildušienė.
Kolonoskopijos metu ieškoma polipų, kuriuos galima endoskopu pašalinti. Tokiu būdu ne tik diagnozuojama esama liga, bet ir apsisaugoma nuo tolesnio vėžio išsivystymo. Gydytoja ragina nebijoti šio tyrimo, mat jis gali būti atliekamas ir su nejautra, pacientui pageidaujant.
Baimė, kuri kainuoja gyvybę: kodėl vengiame tikrintis?
Deja, ne visi gyventojai aktyviai dalyvauja prevencijos programoje. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pastebi, kad vangų dalyvavimą dažnai lemia nepagrįstos baimės.
„Tikrai sutinkame žmonių, kurie pirmą kartą slapto kraujavimo testą, tai yra – išmatų mėginį, iki savo gydymo įstaigos atneša būdami jau 65–70 metų. Atrodytų, kalbame, kviečiame, raginame ateiti visus pacientus, sulaukusius 50 metų, informuojame apie visas programas, bet vis dar atsiranda žmonių, kurie nesitikrina ir sako: „Aš jaučiuosi visai gerai, nieko nejaučiu“. Kokios pagrindinės baimės? Man sako: „Daktare, jeigu aš pas jus ateisiu, atnešiu, jūs dar man ką nors surasite. Tai man geriau nežinoti“. Yra labai daug „stručių“ Lietuvoje, kurie slepia savo galvas smėlyje: nežinosiu ir išvengsiu. Tikrai, mielieji, taip nebus. Mes turime suprasti, kad vienam žmogui iš dvidešimties kada nors gyvenime bus pasakyta: „Jums yra storosios žarnos vėžys“. Tai yra pasauliniai skaičiai“, – perspėja J. Dūdienė.
Nerimą kelianti tendencija: storosios žarnos vėžys jaunėja
Dar viena ypač nerimą kelianti tendencija – sparčiai jaunėjantys storosios žarnos vėžiu sergantys pacientai, kurie dėl savo amžiaus nepatenka į prevencinę programą. Dr. A. Dulskas pateikia iškalbingus skaičius: „Jeigu anksčiau kalbėdavome, kad iki 50 metų turėdavome 3–5 proc. pacientų, tai nuo šių metų per ateinančius 10 metų bus 10–18 proc. pacientų iki 50 metų, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys.“
Šie jauni pacientai dažnai kreipiasi į specialistus tik tada, kai pasireiškia akivaizdūs simptomai: kraujavimas, tuštinimosi sutrikimai, pilvo pūtimas ar svorio kritimas. Deja, tokie simptomai neretai klaidingai priskiriami gerybinėms ligoms, pavyzdžiui, hemorojui. „Todėl pusę metų–metus gydomas hemorojus ir tik, kai gydymas nepadeda, nustatomos jau pažengusios vėžio stadijos. Šių pacientų ir išgyvenamumo rodikliai yra blogesni, ir stadijos didesnės, ir gydymas kompleksiškesnis, nors būdami jaunesni gali iškęsti agresyvesnį gydymą, tačiau vis tiek išgyvenamumo rodikliai yra prasti“, – konstatuoja dr. A. Dulskas.
Rizikos veiksniai: kas didina storosios žarnos vėžio tikimybę?
Gydytojas chirurgas dr. A. Dulskas įvardija ir pagrindinius rizikos veiksnius, didinančius tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu:
- Per didelis raudonos mėsos vartojimas;
- Gazuoti saldinti vaisvandeniai;
- Alkoholio vartojimas;
- Greitas ir riebus maistas;
- Rūkymas;
- Mažas fizinis aktyvumas;
- Nutukimas;
- Vyresnis amžius.
Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir didėjantį sergančiųjų amžiaus jaunėjimą, būtina neignoruoti savo sveikatos ir pasinaudoti prevencinėmis programomis, net jei jaučiatės puikiai. Ankstyva diagnostika išties gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.