Nepaaiškinamas nuovargis, maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku, odos niežulys, pilvo pūtimas, pageltę akių obuoliai ir oda, patamsėjęs šlapimas – tai simptomai, kuriuos pajutus, vertėtų sunerimti. Tokie negalavimai dažniausiai atsiranda jau tada, kai kepenų liga būna pažengusi ir reikalauja skubaus dėmesio. Mūsų kepenys yra gyvybiškai svarbus organas, atsakingas už daugybę organizmo funkcijų, todėl jų sveikatos priežiūra yra nepaprastai svarbi.
Kepenų ligų priežastys ir pavojus: kada kyla nerimas?
Lėtinių kepenų susirgimų priežastys gali būti įvairios: virusinės infekcijos, autoimuniniai procesai ar genetiniai veiksniai. Vis dėlto, pastaruoju metu medikai vis dažniau diagnozuoja kepenų ligą, glaudžiai susijusią su mitybos ir gyvensenos ypatumais. Ši liga – nealkoholinė steatozinė kepenų liga (NAFLD) – gali turėti negrįžtamų pasekmių žmogaus sveikatai. Jai progresuojant, vystosi kepenų uždegimas (steatohepatitas) ir net kepenų cirozė.
Nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga yra dažniausias kepenų susirgimas Vakarų industrinėse šalyse. Didžiausi rizikos veiksniai jai atsirasti yra pilvinis nutukimas (riebalų sankaupa pilvo srityje), antro tipo cukrinis diabetas, dislipidemija (cholesterolio apykaitos sutrikimai) ir metabolinis sindromas. Šie faktoriai pabrėžia mitybos ir gyvensenos įtaką mūsų kepenų būklei.
Mitybos įpročių peržiūra: kelias į sveikas kepenis
Gydytojos gastroenterologės Aidos Žvirblienės teigimu, norint kuo ilgiau išsaugoti sveikas kepenis, būtina atidžiai peržvelgti savo valgymo įpročius. Svarbu savęs paklausti: ar valgome tik tuomet, kai iš tiesų jaučiame fiziologinį alkį? Ar maistu bandome slopinti neatpažintas emocijas, nerimą ar stresą? Ar sugebame valgyti sąmoningai, neskubėdami, mėgaudamiesi kiekvienu kąsniu ir įvertindami maisto skonius?
Mitybos įpročiai nepasikeičia per vieną dieną, todėl siekiant ilgalaikių pokyčių, pasak gydytojos A. Žvirblienės, svarbiausia yra tvirta motyvacija. Be jos, griežti dietos planai retai kada duoda ilgalaikių rezultatų, greičiau įstumia į užburtą dietų vaikymosi ratą.
Pokyčiai turi būti nuoseklūs ir apgalvoti.
Ką valgyti ir kaip ruošti? Mitybos gairės
Keičiant mitybos įpročius, dažnai kyla baimė, kad nebeliks ką valgyti. Gydytoja Žvirblienė įspėja, kad Lietuvoje žmonės linkę eksperimentuoti su savimi, griebiasi kraštutinumų, apriboja racioną iki absurdo ir konsultuojasi su specialistais, neturinčiais medicininio išsilavinimo. Ji pabrėžia, kad svarbu kreiptis į gydytojus dietologus, lygiai taip pat, kaip operuotis einama pas chirurgą, o ne pas mėsininką.
Maisto vertė priklauso ne tik nuo jo kokybės, bet ir nuo paruošimo būdo bei naudojamų indų. Pavyzdžiui, garuose troškintas ar virtas maistas yra gerokai sveikesnis kepenims nei riebaluose keptas ar daug kartų termiškai apdorotas. Taip pat reikėtų vengti ruošti maistą subraižytose tefloninėse keptuvėse dėl galimos vėžio rizikos. Svarbiausia, kad mityba būtų įvairi, subalansuota, praturtinta prieskoninėmis žolelėmis. Būtina neužmiršti daržovių, o vengti sūrių, perdirbtų ir mažos maistinės vertės produktų.
Baltymai, riebalai, angliavandeniai: tinkamos proporcijos kepenų sveikatai
Siekiant išsaugoti sveikas kepenis ir gerai jaustis, svarbu laikytis tinkamų baltymų, riebalų ir angliavandenių proporcijų. Rekomenduojama, kad baltymai sudarytų apie 15–20 proc. suvartojamo maisto kiekio per parą. Kadangi kepenyse vyksta pagrindinė baltymų sintezė, jie ypač svarbūs mitybos racione, ypač sergant kepenų ligomis. Tačiau ir čia svarbus saikas: baltymų perteklius gali bloginti inkstų veiklą ir skatinti inkstų nepakankamumą, todėl eksperimentuoti su baltymine dieta yra pavojinga.
Skaičiuojant dienos kalorijas, jokiu būdu negalima atsisakyti riebalų. Jei žmogus per parą suvartoja mažiau nei 20 procentų riebalų nuo viso raciono, organizmui gali pritrūkti riebaluose tirpių vitaminų. Be to, sumažinus riebalų vartojimą, organizmas stengiasi kompensuoti energijos trūkumą, o tai dažnai pasireiškia padidėjusiu potraukiu beverčiams saldumynams. Šių saldumynų perteklius organizme virsta riebiosiomis rūgštimis, kurios trigliceridų pavidalu kaupiamos kepenų ląstelėse, taip skatindamos kepenų suriebėjimą. Mitybą verta praturtinti polinesočiosiomis rūgštimis, pasižyminčiomis antiuždegiminiu poveikiu ir gausiomis antioksidantų.
Augalinės pagalbos galia: ciberžolė, margainis ir pipirai
Nereikėtų pamiršti ir vaistinių augalų, kurių teigiamas poveikis kepenims yra įrodytas moksliniais tyrimais. Ypač veiksmingas yra mokslu pagrįstas augalinis derinys iš ciberžolės šaknų (kurkumino), tikrojo margainio sėklų (silimarino) ir juodųjų pipirų ekstraktų (piperino).
Tyrimai patvirtina, kad šių augalų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos padeda greičiau atstatyti pažeistas kepenų ląsteles, skatina kepenų veiklą, savotiškai valo organizmą, neleidžia kepenims suriebėti ir padeda tirpdyti jau susidariusius riebalus. Vartojami kartu, šie augaliniai ekstraktai veikia kur kas stipriau nei atskirai. Pavyzdžiui, kurkuminas geriau pasisavinamas net iki 20 kartų, kai vartojamas kartu su piperinu, o silimarinas yra aktyvesnis dėl piperino poveikio.
Skaidulų svarba virškinimui ir kepenų veiklai
Be pakankamo maistinių skaidulų kiekio virškinimas nebus efektyvus, o tai tiesiogiai paveiks ir kepenų veiklą. Per parą reikėtų suvalgyti bent 25 gramus maistinių skaidulų. Nors kai kam tai gali pasirodyti sudėtinga (pavyzdžiui, viename banane yra vos 3 gramai skaidulų), jos yra būtinos. Skaidulos sudaro palankią terpę gerųjų bakterijų augimui ir gerina jų darbą, o tai yra kritiškai svarbu sveikam virškinimui ir kepenų detoksikacijos procesams.
Kepenų veiklos sutrikimai dažnai klaidingai siejami tik su alkoholio ar vaistų vartojimu, retai kada susimąstant apie didžiulę mitybos įpročių įtaką. Nors pakeisti įpročius nėra lengva, verta pradėti nuo mažų žingsnių. Pirmas žingsnis į palankią kepenims mitybą gali būti paprastas klausimas sau prieš kiekvieną kąsnį: „Ar tikrai noriu, kad šis maistas taptų mano kūno dalimi?“ Šis klausimas padės sąmoningiau rinktis ir rūpintis savo sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.