Daugelis mūsų galvoja, kad bendras cholesterolio kiekis kraujyje yra pagrindinis širdies sveikatos rodiklis. Tačiau medikai įspėja: net jei jūsų cholesterolio lygis atrodo „normalus“, tai dar negarantuoja saugumo. Yra kur kas daugiau niuansų, galinčių signalizuoti apie paslėptą riziką jūsų širdžiai ir kraujagyslėms.
MTL ir DTL – skirtumai ir pavojai
Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, gyvybiškai svarbi organizmo funkcijoms, tačiau jo perteklius gali tapti rimta grėsme. Svarbu atskirti du pagrindinius jo tipus: „blogąjį“ (mažo tankio lipoproteinų, arba MTL) ir „gerąjį“ (didelių tankio lipoproteinų, arba DTL) cholesterolį.
MTL cholesterolis sudaro didžiąją dalį organizmo cholesterolio. Jis perneša cholesterolį iš kepenų į ląsteles, o jo perteklius gali kauptis kraujagyslių sienelėse. Tuo metu DTL cholesterolis absorbuoja MTL ir perneša jį iš kraujotakos atgal į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.
„Jei kraujyje yra per daug MTL ir per mažai DTL, susidaro disbalansas: „blogasis“ cholesterolis kaupiasi, o „gerojo“ nepakanka jam pašalinti. Laikui bėgant, tai virsta cholesterolio plokštelėmis, kurios siaurina ir kietina arterijas (aterosklerozė), didindamos širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką. Cholesterolio vertinimui nepakanka žinoti tik bendrą jo kiekį – svarbus yra gerojo ir blogojo cholesterolio santykis, trigliceridų kiekis ir kiti rodikliai. Didelis MTL cholesterolio kiekis padidina širdies-kraujagyslių ligų ir insulto riziką, o didelis DTL lygis šią riziką sumažina“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Kodėl svarbu atlikti išsamius cholesterolio tyrimus?
Norint tiksliai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, vien bendro cholesterolio kiekio nepakanka. Svarbu atlikti išsamią lipidogramą, kurioje nustatomas ne tik bendras, DTL ir MTL cholesterolis bei trigliceridai, bet ir ne-DTL cholesterolio rodiklis. Šis rodiklis parodo visų „blogojo“ tipo lipoproteinų (MTL, LMTL, IDL ir kitų) bendrą kiekį, todėl geriau atspindi realią grėsmę.
„Dauguma laboratorijų MTL cholesterolio kiekio tiesiogiai nematuoja, o apskaičiuoja pagal trigliceridų ir kitų lipidų vertes. Kadangi trigliceridų lygį veikia maistas, idealu tyrimą atlikti nevalgius, nors daugelis gydytojų šiandien to nebereikalauja. Tuo tarpu ne-DTL cholesterolio vertinimui pasninkas nėra būtinas, nes rezultatai būna panašūs tiek valgant, tiek nevalgius“, – dėsto medikė.
Be to, svarbus rodiklis yra lipoproteinas (a) – dar viena „blogojo“ cholesterolio forma, kurios kiekį daugiausia lemia genetika. Apie 20 procentų žmonių turi padidėjusį lipoproteino (a) lygį, dėl kurio didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Rizikai įvertinti svarbūs ne tik kraujo tyrimai, bet ir vaizdiniai metodai. Pavyzdžiui, arterijų kraujo tyrimas, vadinamas „kalcio balo tyrimu“, gali parodyti, ar cholesterolio perteklius sukėlė plokštelių kaupimąsi. Kalcio buvimas arterijose signalizuoja apie aterosklerozės pradžią.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad padidėjęs cholesterolio kiekis nebūtinai reiškia, jog žmogus yra nesveikas. Jei nėra kitų rizikos veiksnių, tokių kaip vyresnis amžius, paveldimumas, nutukimas, rūkymas, diabetas ar uždegiminiai procesai organizme, bendras širdies ir kraujagyslių ligų pavojus gali išlikti mažas. Kai kurie žmonės gali turėti aukštą MTL cholesterolio lygį, tačiau arterijose plokštelės nesikaupia, todėl rizika per artimiausius dešimt metų išlieka nedidelė. Vis dėlto, cholesterolio stebėjimas ir gydymas tokiais atvejais yra rekomenduojamas. Tyrimai rodo, kad net jei bendras cholesterolio kiekis yra normalus, aukštesnis MTL lygis yra siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir atskirus rodiklius bei kitus rizikos veiksnius.
Cholesterolio rizika moterims: hormonų įtaka ir profilaktika
Moterys, stebėdamos savo cholesterolio kiekį, turi atsižvelgti į hormoninius skirtumus, pabrėžia medikė. Remiantis 2023 metų Amerikos širdies asociacijos duomenimis, 36 procentų moterų bendras cholesterolio kiekis yra didesnis nei rekomenduojama. Tyrimai parodė, kad cholesterolio kiekis gali kisti priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės.
Dėl estrogeno poveikio moterų DTL cholesterolio lygis paprastai būna didesnis nei vyrų. Tačiau menopauzės metu (50–55 metų amžiuje) moterys pastebi ryškius pokyčius – bendras ir MTL cholesterolio kiekis padidėja, o DTL paprastai sumažėja.
„Todėl net moterys, kurios anksčiau turėjo idealius cholesterolio rodiklius, vėliau gali susidurti su padidėjusiu cholesteroliu. Moterims ypač svarbu sekti cholesterolio lygį po menopauzės. Tam tikros nėštumo komplikacijos taip pat didina širdies ligų riziką. Nors nėštumo metu bendras cholesterolio kiekis padidėja, po nėštumo jis dažniausiai normalizuojasi. Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas rekomenduoja 55–65 metų moterims atlikti tyrimus kas 1–2 metus, o vyresnėms nei 65 metų – kasmet. Be to, bent kartą gyvenime rekomenduojama atlikti Lp(a) tyrimą, siekiant įvertinti įgimtą širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – aiškina gydytoja E. Marciuškienė.
Profilaktiškai cholesterolio rodiklius reikėtų tikrinti visiems vyresniems nei 20 metų žmonėms kas 4–6 metus, jei nėra paveldimos šeiminės hipercholesterolemijos. Asmenys, turintys širdies ligų rizikos veiksnių, turėtų tikrintis dažniau – kas 6–12 mėnesių.
Kaip veiksmingai valdyti cholesterolio kiekį?
Geros naujienos yra tai, kad cholesterolio kiekį galima pagerinti, keičiant gyvenimo būdą. Tam pasiekti reikia subalansuotos mitybos, reguliaraus fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių atsisakymo. Organizmas cholesterolį ne tik gauna su maistu, bet ir gamina kepenyse, todėl tam tikras jo kiekis yra būtinas sveikatai. Vis dėlto, jei cholesterolio koncentracija kraujyje tampa per didelė, ji kelia rimtą pavojų širdies ir kraujagyslių sistemai.
„Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir sustiprinti vaistų poveikį. Tačiau kartais vien sveikos gyvensenos nepakanka, tuomet gydytojas rekomenduoja cholesterolį mažinančius vaistus. Net ir tokiu atveju gyvenimo būdo pokyčiai išlieka būtini, nes jie padeda išlaikyti mažesnes vaistų dozes“, – sako gydytoja.
Cholesterolio kiekis gali išlikti didelis net ir gyvenant sveikai. Viena iš priežasčių – paveldimumas (šeiminė hipercholesterolemija), kai cholesterolis dėl genetinių priežasčių kaupiasi kraujyje. Kita priežastis – netinkamos dietos. Asmenims, turintiems aukštą cholesterolio lygį, nerekomenduojama laikytis ketogeninės dietos, kurioje gausu riebalų ir mažai angliavandenių. Veiksmingiausia cholesterolio mažinimui yra augalinė arba veganiška dieta, nes ji sumažina cholesterolio suvartojimą su maistu ir padidina skaidulų kiekį.
Lengviausia laikytis širdžiai palankios mitybos gaminant maistą namuose – taip labiau kontroliuojama, ką valgome, kokie produktai naudojami ir lengviau riboti porcijas. Valgant ne namuose šią kontrolę užtikrinti sunkiau.
Fizinis aktyvumas yra būtinas, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą sporto rūšį. Įrodyta, kad MTL cholesterolį mažina ir DTL cholesterolį didina tik tam tikros fizinės veiklos formos: greitas vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai ar kitos vidutinio intensyvumo kardio treniruotės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.