Ar susikaupęs mutacijų rinkinys galiausiai nulems sunkų susirgimą – gryniausias atsitiktinumas. Neapsaugotas net sveikiausią įmanomą gyvenimo būdą praktikuojantis žmogus. Tiesa, sumažinti ligos ar bent jau sunkios jos eigos riziką tikrai galima. Apie tai, kaip veikia žmogaus imuninė sistema, kodėl vėžys toks „gudrus“ ir kokia greito COVID-19 vakcinų sukūrimo sėkmės paslaptis, interviu papasakojo gydytojas M. Strioga.
Imuninės sistemos galimybės ir ribos
Paklaustas, ar imuninę sistemą būtų galima patobulinti, gydytojas M. Strioga atsakė: „Imuninę sistemą mes turime tokią, kokią gauname gimdami. Ją būtų galima patobulinti, ar ne?“
„Turime individualius dalykus. Tai, ką vadiname imuninės sistemos normalumu, amplitudės ribos yra labai plačios. Mūsų gebėjimas reaguoti į navikines ląsteles ar net į virusinius patogenus labai skiriasi. Todėl vieni sako, kad aš dažniau sergu peršalimo ligomis, o kitas jomis neserga. Taip, tą imuninį potencialą, kurį turime su gimimu, patobulinti jo kažkaip negalime. Pabloginti, taip, galima“, – teigė medikas.
Grūdinimasis: imuniteto stiprinimas ar treniravimas?
Daugybė žmonių grūdinasi, maudosi po šaltu vandeniu ar plaukioja eketėse. Ką jie daro tokiu būdu? M. Striogos teigimu: „Tai nėra pačios imuninės sistemos tobulinimas. Tai yra jos pajėgumų maksimalus išnaudojimas. Grūdinimasis praktiškai yra imuninės sistemos mokymas greitai mobilizuotis, esant grėsmei.“
Liga peršalus atsiranda, kai kvėpavimo takų gleivinėse gyvenantys mikroorganizmai, esant nukritusiai temperatūrai, pradeda nekontroliuojamai daugintis. „Mūsų kūnų išorės temperatūra yra 36,6 laipsnių pagal Celsijų. Tai yra optimumas imuninei sistemai normaliomis sąlygomis.“ Esant žemesnei temperatūrai, kapiliarai susitraukia, imuninės sistemos komponentams sunkiau pasiekti gleivines, o ten esančių komponentų funkcionalumas sumažėja. Grūdinimasis, pasak gydytojo, „panašus grūdinimosi mechanizmas ir imuninės sistemos. Tu jos nepatobulini, tik išmokai optimaliau eksploatuoti imuninio atsako komponentus.“ Tai leidžia imuninei sistemai mobilizuotis ir dirbti ne tokiomis komfortabiliomis sąlygomis.
Vėžio „gudrumas“ ir atsitiktinumo faktorius
Nepaisant sveikos gyvensenos, daugybė žmonių suserga vėžiu. „Taip, organizme nėra nei vienos tobulos sistemos. Kodėl atsiranda vėžys? Taip, jeigu žmogus turi imuninės sistemos sutrikimų, rizika susirgti didesnė, bet vėžiu suserga net ir tie žmonės, kurių imuninė sistema funkcionuoja absoliučiai normaliai.“
M. Strioga paaiškina: „Čia jau yra ne imuninės sistemos darbo brokas, bet vėžio kaip audinio gudrumas. Nes vėžys yra genetiškai pakitęs audinys, kuriame yra įvykusios genų mutacijos ir gaminami baltymai, suteikinatys jam pranašumą nekontroliuojamai daugintis, nepaklusti organizmo reguliaciniams mechanizmams. Reiškia, viena iš jo savybių – sugebėjimas apeiti imuninio atsako priežiūrą ir prisitaikyti prie imuninės sistemos puolimo sukuriamų sąlygų. Jis tam turi puikias galimybes.“ Vėžiniame audinyje vyksta atsitiktinės mutacijos, kurios sukuria klonus, galinčius išvengti imuninės sistemos priežiūros. „Vėžio atsiradimo atveju, žmonėms, kurie neturi imuninės sistemos sutrikimų, nereikia kaltinti imuninės sistemos.“
Vėžys, kuris gyvena mumyse?
„Iš esmės galima sakyti, kad vėžys gyvena kiekviename žmoguje?“, – klausia interviu autorius. Gydytojas patvirtina: „Jis gali susidaryti ir gyventi ilgą laiką mums to nepastebint. Ypač galioja su amžiumi. JAV atliktas tyrimas parodė, kad 100 proc. atvejų vyrų virš 85 metų prostatose yra randama vėžinių ląstelių mikrožidinių, bet tai nėra vėžys. Jie vėžiu niekada ir nesusirgo.“ Tai rodo, kad imuninė sistema geba sunaikinti arba kontroliuoti atsiradusias navikines ląsteles. Tačiau, „jeigu vėžinės ląstelės sugeba sukaupti tokį mutacijų rinkinį, kuris joms leidžia išvengti imuninės sistemos priežiūros, reiškia joms pavyksta perlipti imuninės sistemos barjerą, jį išspirti. Tada mes turime kliniškai pasireiškiantį vėžį, kaip ligą.“
Sveika gyvensena prieš atsitiktinumą
„Žinoma, kad laikantis sveikos gyvensenos principų, tikimybė susirgti bus sumažinta, bet ne taip jau ir seniai JAV garsioje Vogelšteino laboratorijoje atliktas tyrimas parodė, kad apie 60-66 proc. visų vėžinių susirgimų, kurie pasireiškia žmonėms, yra grynas atsitiktinumas. Reiškia, kad tu gali gyventi kalnuose, gerti ožkelių pienelį, valgyti uogytes, bet visiškai saugus nebūsi.“ Genetinės medžiagos dauginimosi procesas nėra tobulas, mutacijos kaupiasi, ir „turi susidaryti tam tikra vėžio mutanoma – mutacijos konkrečiose genuose, kurios mutacijas sukaupusią ląstelę „padaro išprotėjusia“. Ji tampa piktybine.“
M. Strioga pabrėžia, kad „66 proc. atvejų susikaups ta mutacijų rinkinys, ar ne, yra grynas atsitiktinumas.“ Nors žalingi veiksniai didina riziką, tačiau net sportuojantys ir sveikai besimaitinantys žmonės gali susirgti. Vis dėlto, sveiko žmogaus organizmas geriau ištveria ligos eigą ir gydymo šalutinius poveikius.
mRNR vakcinų proveržis: nuo COVID-19 iki vėžio gydymo
COVID-19 pandemijos metu išpopuliarėjusios mRNR vakcinos atvėrė naujas galimybes. M. Strioga teigia: „mRNR platforma jau daugybę dešimtmečių tiriama, ruošaint priešvėžines gydomąsias vakcinas. Šita technologija jau seniai pritaikyta. Planai sukurti vakcinas nuo infekcinių ligų, panaudojant mRNR molekules, jau gulėjo lentynose. Tik tiek, kad skubaus neatidėliotino poreikio nebuvo.“ Pandemija tapo katalizatoriumi: „O čia atsirado didžiulis poreikis. Hiperbolizuojant šiek tiek, galime sakyti, kad žmonijai jos tapo gyvybės ir mirties klausimu. Tada skirti milijardai iš Vyriausybių ir duotas atskiras žalias koridorius.“
„Vakcina praktiškai buvo ne sukurta, o tik per rekordiškai trumpą laiką į klinikinę praktiką įdiegta ta technologija.“ mRNR molekulės gaminamos sintetiniu būdu, todėl jas galima greitai modifikuoti. „Net neabejojama, kad nuo įvairiausių kitų ligų vakcinos bus kuriamos mRNR pagrindu, nes jos yra labai patogios pritaikyti prie greitai kintančių patogenų.“
mRNR vakcinų atsakas į virusų mutacijas
M. Striogos teigimu: „Panašu, kad mRNR vakcinos sukurtos to originaliojo koronaviruso pagrindu sukelia pakankamą apsauginį atsaką net ir nuo atmainų.“ Nors viruso pokyčiai gali lemti prastesnį antikūnų prisijungimą, šią problemą galima išspręsti „antikūnų kiekybe. Todėl net ir naudodami tas pačias vakcinas, vis stiprindami imuninį atsaką ir didindami antikūnų kiekybę, galime susikurti apsaugą.“ Pavyzdžiui, „jau parodyta dviejų „Pfizer“ vakcinos dozių efektyvumas nuo „Delta“ atmainos yra 80 proc.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.