Protarpinis badavimas pastaraisiais metais pelnė didelį populiarumą dėl galimos naudos sveikatai. Mokslininkai nustatė, kad šis mitybos metodas gali sumažinti 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei Alzheimerio ligos riziką, kaip rašo „Medical News Today“. Tačiau, kaip dažnai nutinka su naujais mitybos įpročiais, atsiranda ir „papildomų sąlygų“, kurios verčia pažvelgti giliau į galimus šalutinius poveikius.
Netikėti pavojai ir moksliniai atradimai
Ankstesni tyrimai jau yra atskleidę keletą galimų protarpinio badavimo trūkumų, tokių kaip padidėjusi tulžies pūslės akmenų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei storosios žarnos vėžio rizika. Šis perspėjimų sąrašas neseniai papildytas dar vienu punktu: naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Cell“, teigia, kad protarpinis badavimas gali sulėtinti plaukų augimą.
Kaip badavimas veikia plaukus? Tyrimų rezultatai
Šiam atradimui patvirtinti, mokslininkai atliko eksperimentus su pelių modeliu. Pelės buvo nuskustos ir suskirstytos į dvi protarpinio badavimo grupes: vienos valgė aštuonias valandas ir badavo 16 valandų, kitos praktikavo pakaitinį badavimą. Kontrolinė grupė turėjo neribotą prieigą prie maisto.
Po 90 dienų analizė parodė, kad pelėms, kurios laikėsi protarpinio badavimo, ataugo tik dalis plaukų, palyginti su kontroline grupe, kuriai didžioji dalis plaukų ataugo jau po 30 dienų.
Panašius, nors ir švelnesnius, rezultatus pavyko gauti ir nedideliame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 49 sveiki jauni suaugusieji. Asmenims, praktikavusiems 18 valandų kasdienį badavimą, plaukų augimo greitis sumažėjo 18 procentų, lyginant su kontroline grupe, kuri maitinosi įprastai.
Eksperto įžvalgos ir ateities perspektyvos
„Žmonių populiacija yra labai nevienalytė, todėl poveikis skirtingiems žmonėms gali būti skirtingas“, – pranešime žiniasklaidai teigė dr. Bing Zangas, Vestlako universiteto Kinijoje Gyvybės mokslų mokyklos docentas ir vyriausiasis tyrėjas, šio tyrimo vyresnysis autorius. Jis pabrėžė, kad „pelių medžiagų apykaita, palyginti su žmonių, yra labai greita, todėl badavimas ir medžiagų apykaitos perjungimas turi didesnį poveikį pelėms.
Žmonėms matome švelnesnį poveikį. Kitaip tariant, jiems plaukai vis tiek atauga, tik šiek tiek lėčiau nei įprastai.“
Tyrimo autorius dr. B. Zangas pridūrė: „Nenorime atbaidyti žmonių nuo protarpinio badavimo, nes jis susijęs su daugybe naudingų poveikių, tik svarbu žinoti, kad jis gali turėti tam tikrą nenumatytą poveikį. Ateityje planuojame ištirti, kaip šis procesas veikia kitų audinių regeneracijos veiklą. Taip pat norime išsiaiškinti, kaip badavimas veikia odos žaizdų gijimą, ir nustatyti, kaip būtų galima skatinti plaukų augimą.“ Tai rodo, kad nors ir atsiranda tam tikrų šalutinių poveikių, mokslininkai toliau gilinsis į šią temą, siekdami rasti balansą tarp naudos ir galimos rizikos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.