Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Paryžiaus gynybos ir strategijos forume išsakė griežtą perspėjimą visai Europai: Rusija išlieka tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, todėl delsti stiprinant gynybą ir remiant Ukrainą yra neleistina prabanga. Jo kalba pabrėžė kritinį momentą, kuriame atsidūrė žemynas, ir būtinybę imtis neatidėliotinų bei ryžtingų veiksmų.
Rusijos agresija: nuolatinė grėsmė Europos saugumui
Paryžiuje, viename svarbiausių tarptautinės saugumo politikos renginių, ministras K. Budrys aiškiai įvardijo agresoriaus ambicijas. „Lietuvai saugumas nėra tik abstrakti koncepcija. Geografija ir skaudi istorija per amžius formavo Lietuvos saugumo mąstymą. Gyvendami greta revizionistinės agresorės Rusijos ir jos kontroliuojamos Baltarusijos puikiai suprantame grėsmių mastą – Rusija yra ir išliks tiesiogine, reikšmingiausia ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui“, – kalbėjo K. Budrys.
Ministras detaliai paaiškino, kad Rusijos siekis – sugriauti nusistovėjusią euroatlantinio saugumo architektūrą ir ją performuoti pagal savo agresyvius interesus. Šis siekis akivaizdžiai demonstruojamas nuo pat plataus masto karinės invazijos į Ukrainą pradžios, kuri destabilizavo visą regioną ir pakirto tarptautinės teisės principus. Ši geopolitinė realybė reikalauja, kad Europa peržiūrėtų savo gynybos strategijas ir finansinius įsipareigojimus.
Atsakas į agresiją: didinti gynybos finansavimą ir remti Ukrainą
Akivaizdu, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja ne tik žodžių, bet ir konkrečių veiksmų. K. Budrio teigimu, Europa turi skubiai ir reikšmingai didinti savo gynybos finansavimą. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, Lietuva pabrėžia būtinybę parodyti apčiuopiamą pažangą siekiant 5 proc. BVP gynybai įsipareigojimo. Tai – ne tik simbolinis gestas, bet ir gyvybiškai svarbi investicija į kolektyvinę Europos ateitį, atspindinti realų supratimą apie augančias grėsmes ir pasirengimą jas atremti.
Ministras taip pat akcentavo karinės paramos Ukrainai gyvybinį poreikį, pabrėždamas, kad šiuo metu Europos ateitis sprendžiasi Ukrainos mūšio laukuose.
„Visi veiksmai turi duoti realų karinį efektą. Ukrainos žlugimas kainuotų daug daug daugiau nei dabartinės investicijos į jos pergalę“, – pareiškė Lietuvos diplomatijos vadovas. Tai reiškia, kad parama Ukrainai nėra tik moralinė pareiga, bet ir strateginė investicija į paties Europos bloko saugumą ir stabilumą.
Be karinės paramos, K. Budrys pabrėžė būtinybę spartinti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje procesą, kad šalis įstotų ne vėliau kaip 2030 metais. Ministro teigimu, tai būtų stipriausia nekarinė saugumo garantija tiek pačiai Ukrainai, tiek ir visai Europai, integruojanti šalį į bendrąsias vertybes ir saugumo erdvę.
NATO ir transatlantinis ryšys: Europos ateities pamatas
Svarbiausia siekiant atgrasyti Rusiją ir užtikrinti Europos saugumą yra transatlantinio ryšio stiprybė. Lietuvos užsienio ministras akcentavo, kad NATO išlieka kertiniu Europos saugumo ramsčiu, o tvirta JAV karinė laikysena Europoje yra nepakeičiama. Šis aljansas, grįstas bendromis vertybėmis ir kolektyvinės gynybos principu, yra esminis stabilumo garantas sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje.
„Mūsų bendras tikslas aiškus: europiečiai turi tapti pajėgiais saugumo teikėjais – lygiaverčiais partneriais, o ne priklausomais, prisiimdami didesnę atsakomybę už savo gynybą. NATO šalys Europoje turi stiprinti savo pajėgumus, didinti gynybos išlaidas ir sparčiai plėsti gynybos pramonę. Stipresni Europos „raumenys“ turi papildyti NATO, o ne ją pakeisti – stiprindami Aljanso sanglaudą ir veiksmingumą“, – apibendrino K. Budrys.
Paryžiaus gynybos ir strategijos forumo reikšmė
Kęstutis Budrys dalyvavo Paryžiaus gynybos ir strategijos forume, kuris yra Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono globojamas aukšto lygio tarptautinis renginys. Šį forumą organizuoja Prancūzijos Karo mokyklos, siekdamos skatinti Europos strateginę mintį ir analizuoti aktualius gynybos, saugumo politikos bei karybos klausimus.
Šių metų forumo diskusijos buvo skirtos itin svarbiems klausimams: karo sugrįžimo į Europą iššūkiams ir pasekmėms, strateginiams bei geopolitiniams pokyčiams, svarbiausioms technologinėms ir visuomeninėms transformacijoms. Ministro Budrio kalba šioje platformoje tapo aiškiu ir tvirtu Lietuvos požiūrio į dabartinius saugumo iššūkius atspindžiu, raginančiu Europą veikti ryžtingai ir vieningai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.