Lietuvos teisėsaugos pareigūnai praneša apie didelio masto sukčiavimo atvejį, kurio metu iš gyventojų buvo išviliota įspūdinga suma – 135,4 tūkst. eurų. Šis incidentas dar kartą primena apie nuolat augančias kibernetinių nusikaltėlių grėsmes ir būtinybę būti itin budriems.
Kaip veikia sukčiai?
Dažniausiai sukčiai pasitelkia psichologinį spaudimą ir technologijas, siekdami pasipelnyti iš patiklių žmonių. Vienas populiariausių metodų – apsimetinėjimas bankų darbuotojais ar teisėsaugos pareigūnais. Skambinant aukai, dažnai naudojami specialūs skambučių numerio pakeitimo įrankiai, kurie leidžia telefono ekrane rodyti tikrą banko ar policijos telefono numerį, taip įgyjant pasitikėjimą.
Apgavikai įtikina žmones, kad jų banko sąskaitos yra pavojuje, kad vyksta neteisėti pervedimai arba kad reikia atnaujinti banko duomenis. Pavyzdžiui, jie gali prašyti atskleisti prisijungimo kodus, PIN kodus arba pervesti pinigus į „saugias“ sąskaitas, kurios iš tiesų priklauso nusikaltėliams. Šiuo konkrečiu atveju, panašu, buvo pasinaudota sudėtingesnėmis schemomis, galbūt susijusiomis su tariamomis investicijomis ar didelio pelno garantavimu.
Kokių veiksmų imasi teisėsauga?
Policija jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio. Pareigūnai aktyviai renka informaciją ir ieško įtariamųjų. Tačiau tokie nusikaltimai yra sudėtingi, nes sukčiai dažnai veikia iš užsienio, o pinigai greitai pervedami per kelias sąskaitas, todėl jų atsekimas reikalauja didelių resursų ir tarptautinio bendradarbiavimo.
Teisėsauga nuolat įspėja gyventojus apie naujas sukčiavimo schemas ir ragina neprarasti budrumo. Svarbu prisiminti, kad joks banko darbuotojas ar policijos pareigūnas niekada neprašys atskleisti asmeninės bankininkystės informacijos telefonu ar pervesti pinigų į kitas sąskaitas, siekiant „apsaugoti“ lėšas.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių?
- Būkite kritiški: Visada abejokite nepažįstamais asmenimis, kurie prašo jūsų pinigų ar asmeninių duomenų.
- Tikrinkite informaciją: Jei kyla įtarimų, patys susisiekite su savo banku oficialiu, viešai prieinamu telefono numeriu. Nepasitikėkite numeriais, kuriais jums skambina.
- Niekada neatskleiskite duomenų: Banko ar kitų institucijų darbuotojai niekada neprašys jūsų prisijungimo kodų, PIN kodų ar slaptažodžių.
- Atsargiai su nuorodomis: Neatsidarykite įtartinų nuorodų el. laiškuose ar SMS žinutėse, net jei jos atrodo iš patikimo šaltinio.
- Konsultuokitės: Jei abejojate, pasitarkite su artimaisiais ar patikimais asmenimis.
Šis įvykis dar kartą pabrėžia, kad sukčiai nuolat tobulina savo metodus, o geriausia gynyba – informuotumas ir budrumas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.