Ryžiai yra daugiau nei pusės pasaulio gyventojų pagrindinis maistas. Juos kasdien vartoja daugiau žmonių nei kviečius ar kukurūzus. Tačiau mokslininkai paskelbė nerimą keliančią išvadą: didėjant anglies dvideginio išmetimui ir toliau šylant Žemei, didėja ir arseno kiekis ryžiuose.
Ši kenksminga, gamtoje natūraliai esanti cheminė medžiaga gali kauptis žaliavinių laukų dirvoje, patekdama į ten auginamų ryžių grūdus. Arseno buvimas ryžiuose jau nuo seno žinomas kaip problema. Šios medžiagos yra beveik visuose ryžiuose, o jos kiekis gali svyruoti nuo gerokai mažesnio už rekomenduojamą limitą iki kelis kartus didesnio.
Net ir nedidelis neorganinio arseno kiekis, gaunamas su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali sukelti vėžį ir daugybę kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą. Naujas neorganinio arseno kaupimosi tyrimas parodė, kad dėl klimato kaitos tai gali tapti dar opesne problema.
Klimato kaitos poveikis: ryžiai – ligų šaltinis?
Ilgiau nei dešimt metų tyrėjai eksperimentinėmis sąlygomis keturiose skirtingose Kinijos vietose augino 28 žaliavinių ryžių atmainas. Pasirodė, kad arseno kiekis ryžiuose padidėja, atmosferoje padaugėjus anglies dioksido (CO2) ir pakilus temperatūrai. Tai atsitiko maždaug su 90 proc. iš stebėtų ryžių rūšių.
Tuomet epidemiologai modeliavo, kaip, esant dabartiniam ryžių suvartojimo lygiui, šis arseno kiekis gali turėti įtakos žmonių sveikatai. Jie apskaičiavo, kad vien Kinijoje tai gali tapti maždaug 19,3 mln. vėžio atvejų priežastimi.
„Yra daugiau tyrimų, kad neorganinis arsenas yra kancerogenas, turi neigiamą poveikį plaučių, širdies ir kraujagyslių sveikatai – ilgas sąrašas, – BBC cituoja Niujorko Kolumbijos universiteto aplinkos sveikatos mokslų docentą, vieną iš tyrimo autorių Lewisą Ziską. – O du klimato kaitos rodikliai – CO2 padaugėjimas ir temperatūros pakilimas – lemia didesnį jo kiekį.“
Svarbu paminėti, kad tyrėjų pateiktas blogiausias scenarijus pranoksta įprastą didelių emisijų scenarijų, kurį naudoja Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija.
Niūriausiose prognozėse daroma prielaida, kad vidutinė planetos temperatūra pakils 2 laipsniais, o anglies dvideginio kiekis atmosferoje 2025–2050 m. padidės dar 200 mln. dalių. Tačiau tai leidžia užmesti akį į tai, kas gali nutikti ryžių pasėliams ateityje, jei CO2 išmetimas nebus sumažintas.
Tyrėjai daugiausia eksperimentavo Kinijoje, tačiau jie įspėja, kad panašus poveikis greičiausiai bus pastebimas ir kituose regionuose, įskaitant Europą bei JAV, auginamiems ryžiams. Mat daugumoje jų arsenas yra įprastas.
Nors ir vienas išsamiausių kada nors atliktų, tyrimas turi ir daugiau išlygų. Viena vertus, buvo daroma prielaida, kad 2050 m. žmonės toliau suvartos tiek pat ryžių kaip ir 2021 m., nors, šalims turtingėjant, žmonės jų valgo mažiau. Be to, buvo daroma prielaida, kad žmonės toliau valgys kur kas daugiau baltųjų ryžių nei rudųjų. Dėl apdorojimo baltuosiuose ryžiuose būna mažiau neorganinio arseno, bet, pasikeitus šiai tendencijai, situacija gali pablogėti.
Europoje ryžiai – pagrindinis arseno šaltinis
Žmonės šimtus metų žinojo, kad arsenas yra toksiškas. Beskonis, bespalvis ir bekvapis šios medžiagos pobūdis net pavertė ją populiaria atsikratymo priešais priemone senovės Romos ir viduramžių Europos rūmuose. Tačiau vienkartinės nedidelės arseno dozės apsinuodijimo nesukelia.
Kita vertus, per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai išsiaiškino, kad net mažesni arseno kiekiai gali turėti įtakos sveikatai, kai jo gaunama nuolat ir visą gyvenimą. Tai ypač pasakytina apie neorganinį arseną, kuris lengviau prisijungia prie biomolekulių žmogaus kūne. Nors jis natūraliai randamas uolienose ir dirvožemyje, gali būti ir tokios veiklos, kaip kasyba, anglies deginimas, kiti pramoniniai procesai, šalutinis produktas.
Neorganinis arsenas yra ypač paplitęs požeminiame vandenyje daugelyje regionų. Kitas reikšmingas su maistu gaunamo arseno šaltinis yra ryžiai (o ten, kur požeminiame vandenyje arseno būna mažai, pavyzdžiui, Europoje, jie yra didžiausias šaltinis).
Taip yra dėl to, kaip maždaug 75 proc. pasaulio ryžių užauginama drėkinamuose žaliaviniuose laukuose, aiškina L.Ziska. Ryžius dažnai užgožia piktžolės. Bet jie gali augti vandenyje, o piktžolės – ne. „Tai suteikia ryžiams didelį pranašumą – nereikia purkšti laukų, kapoti piktžolių, – sako mokslininkas. – Tačiau yra ir minusas – laukas būna užtvindytas, todėl dirvožemyje nėra deguonies.“
Tokiomis sąlygomis anaerobinės bakterijos dirvožemyje pereina prie arseno, kaip alternatyvos deguoniui, kad kvėpuodamos priimtų elektronus. Šios bakterijos palengvina reakcijas su kitais mineralais dirvožemyje, todėl arsenas tampa biologiškai prieinamesnis ir ryžių augalams lengviau įsisavinamas per šaknų sistemas.
L.Ziska su kolegomis prognozuoja, kad kylant temperatūrai ir daugėjant CO2 situacija dar pablogės. „Šios bakterijos dirvožemyje gauna daugiau anglies. Vis šiltėja. Ir jos aktyvėja, – pasakoja mokslininkas. – Tai yra sinerginis efektas. Mažas bakterijas aukštesne temperatūra padarote laimingesnes, bet kartu suteikiate joms daugiau anglies, ir jos tiesiog išprotėja.“
Kaip sumažinti arseno kiekį ryžiuose?
Tyrėjai visame pasaulyje aiškinasi, kaip sumažinti arseno kiekį ryžiuose, o kol kas yra būdų dalį šio kenksmingo elemento pašalinti tiesiog verdant ryžius.
- Kai kurių rūšių ryžiai yra labiau užteršti neorganiniu arsenu.
- Baltuosiuose ryžiuose jo yra mažiau nei ruduosiuose, bet jų maistinė vertė yra menkesnė.
- Basmati ryžiuose yra dar mažiau neorganinio arseno.
- Ryžiai iš tam tikrų regionų, pavyzdžiui, Rytų Afrikos, turi mažiau arseno nei ryžiai iš kitų vietovių, įskaitant kai kuriuos JAV regionus, Europą ir Pietryčių Aziją.
- Šefildo universiteto (JK) mokslininkai atrado ryžių virimo būdą, kuris gali pašalinti 50 proc. arseno iš rudųjų ir 74 proc. – iš baltųjų ryžių. Rekomenduojama ryžius pavirti 5 min. prieš tai jau užvirtame vandenyje, jį nupilti, įpilti šviežio vandens ir virti ant mažesnės ugnies, kad susigertų visas vanduo.
- JK maisto standartų agentūra rekomenduoja pirmiausiai ryžius nuplauti, o tuomet išvirti 6 kartus didesniame vandens kiekyje, jį nupilti ir darsyk perplauti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.