Socialiniuose tinkluose gausu sveikatingumo patarimų, tad vis daugiau žmonių naudingų maisto medžiagų ieško ne tik maisto produktuose, bet ir vitaminų bei maisto papildų lentynose.
Kyla klausimas, ar madingi sulčių „šotai“, baltymų batonėliai ar supermaisto mišinukai gali atsverti nepakankamą mitybą? Apie mitybos ir papildų santykį kalbamės su šeimos gydytoja Kristina Kiliūte.
Subalansuota mityba – sveikatos pamatas
Gydytoja Kristina Kiliūtė pabrėžia, kad maistas mums suteikia ne tik pagrindines maistines medžiagas (vitaminus, mineralus, baltymus, riebalus ir angliavandenius), bet ir daugybę kitų sudėtinių junginių, tokių kaip skaidulos, antioksidantai ir fitocheminės medžiagos, kurios kartu teigiamai veikia sveikatą.
Pasak gydytojos, visavertė mityba būtina energijos gamybai, imuniteto stiprinimui, hormonų pusiausvyrai, nervų sistemos veiklai ir net odos būklei. Tyrimai patvirtina, kad mitybos modeliai, praturtinti vaisiais, daržovėmis, neskaldytais grūdais, liesais baltymais ir geraisiais riebalais (pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta), siejami su mažesne lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas ar onkologiniai susirgimai, rizika.
Maisto papildai: kada jie tikrai reikalingi?
Nors daugelis viliasi, kad papildai gali kompensuoti netinkamą mitybą, šeimos gydytoja šią nuomonę vertina kritiškai: „Papildų paskirtis yra papildyti, o ne pakeisti mitybą. Jie naudingi tuomet, kai organizme nustatomas konkretus medžiagos trūkumas arba padidėjęs poreikis, pavyzdžiui, vitamino B12 trūkumas veganams, folio rūgšties poreikis nėštumo metu, vitamino D nepakankamumas šaltuoju metų laiku.“
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad įvairi mityba aprūpina organizmą visomis būtinosiomis medžiagomis ir pasižymi sinerginiu poveikiu, kurio papildais atkartoti nepavyksta. Supermaisto mišiniai, „šotai“ ar baltyminiai batonėliai gali atrodyti patraukliai, tačiau neturi tokios vertės kaip pilnavertis maistas.
Daugėja istorijų apie žmones, kurie maitinasi kone tik papildais ar kokteiliais, visiškai atsisakę įprasto maisto. Tačiau toks požiūris yra išties žalingas.
Anot gydytojos Kristinos Kiliūtės, ilgalaikėje perspektyvoje papildai negali pakeisti maisto: „Tokiu atveju organizmui trūktų ne tik skaidulų ir antioksidantų, bet ir pati virškinimo sistema ilgainiui sutriktų. Žmogaus organizmas evoliuciškai pritaikytas virškinti tikrą, natūralų maistą, o ne dirbtinius mišinius.“
Gydytoja pasakoja, jog yra atvejų, kai laikinai papildų kokteiliai naudojami, pavyzdžiui, reanimacijoje gydomiems ligoniams, kurie negali valgyti įprastai. Tačiau ir tokiose situacijose stengiamasi kuo greičiau grįžti prie pilnavertės mitybos.
Perteklinis papildų vartojimas: paslėptos rizikos
Papildai gali padėti, bet tik tada, kai jie vartojami atsakingai. Gydytoja įspėja, kad perteklinis jų vartojimas gali turėti toksinį poveikį. Dažniausiai perdozuojama riebaluose tirpių vitaminų, ypač A ir D. Šios medžiagos kaupiasi organizme, todėl didelės dozės ilgainiui gali pakenkti.
„Taip pat reikėtų žinoti, kad kai kurie papildai gali sąveikauti su vartojamais vaistais ir pakeisti jų veiksmingumą. Tai gali apsunkinti gydymą ar iškreipti ligos eigą. Be to, ne visi papildai dera tarpusavyje, pavyzdžiui, kartu vartojant geležies ir kalcio papildus, sumažėja geležies pasisavinimas, tad organizmas negauna laukiamo rezultato“, – pasakoja šeimos gydytoja Kristina Kiliūtė.
Papildų gamyba nėra taip griežtai reglamentuojama kaip vaistų, todėl neatidžiai pasirinkus gamintoją, galima įsigyti užterštų ar net suklastotų produktų. Tai gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį sveikatai – nuo organų veiklos sutrikimų iki padidėjusios onkologinių susirgimų rizikos.
Norint iš tiesų pasirūpinti savo sveikata, specialistė rekomenduoja pradėti ne nuo papildų, o nuo bazinių gyvenimo būdo įpročių.
Sveikatos „kolonos“: mityba, miegas ir fizinis aktyvumas
„Trys pagrindinės „kolonos“, laikančios mūsų gerą savijautą kasdien, yra visavertė mityba, kokybiškas miegas ir fizinis aktyvumas. Mityba turėtų būti kuo įvairesnė, minimaliai apdorota, svarbu valgyti šviežią, namuose gamintą maistą. Lėkštėje turėtų atsirasti daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų, gerųjų riebalų (pavyzdžiui, aliejaus, riešutų, sėklų). Reikėtų riboti raudonos mėsos ir alkoholio vartojimą“, – pabrėžia gydytoja.
Ne mažiau svarbus ir miegas. Šeimos gydytoja Kristina Kiliūtė rekomenduoja miegoti bent 7–7,5 valandos per parą, einant miegoti ir keliantis tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais. Optimalus užmigimo laikas – iki 22–23 valandos.
Gydytoja pabrėžia ir fizinio aktyvumo svarbą. Anot jos, naudinga bent 1–2 kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus, o dar porą kartų užsiimti ištvermę lavinančia veikla, tokia kaip plaukimas, greitas ėjimas, bėgimas ar komandiniai žaidimai, ypač gryname ore.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.