Valstybinės ligonių kasos (VLK) skaičiavimai atskleidžia, kad pastaraisiais metais medicininės reabilitacijos paslaugų apimtys Lietuvoje auga sparčiu tempu. Pernai, lyginant su ikipandeminiais 2019-aisiais, suteikta 20 proc. daugiau ambulatorinės medicininės ir 22 proc. daugiau psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. Taip pat gerokai padaugėjo pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų – 2022 metais jų suteikta apie 30 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Stacionarinių medicininės reabilitacijos paslaugų skaičius beveik pasiekė ikipandeminį lygį, o prioritetinių stacionarinių paslaugų, ypač po endoprotezavimo operacijų, suteikiama vis daugiau.
Kodėl reabilitacijos poreikis auga?
Didėjantį reabilitacijos paslaugų poreikį lėmė kelios esminės priežastys. Pirmiausia, po pandemijos gyventojai pamažu grįžo prie atidėtų sveikatos klausimų ir drąsiau kreipiasi į gydytojus specialistus, nebesibaimindami COVID-19 užsikrėtimo pavojaus. Antra, nuo 2021 metų buvo atsisakyta siuntimų ribojimo, kas ženkliai palengvino pacientų galimybes gauti reikiamas reabilitacijos paslaugas. VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja R. Venclovienė pabrėžia, kad gydymo įstaigoms nebėra nustatomos sutartinės siuntimų sumos, todėl gyventojams reabilitacijos paslaugos gali būti skiriamos gerokai laisviau.
Finansavimas ir paslaugų apimtys
Kiekvienoje gydymo įstaigoje reabilitacijos paslaugų apimtys skirstomos individualiai, priklausomai nuo sudarytų sutarčių su ligonių kasomis. Vis dėlto, daugiausiai suteikiama pradinės ambulatorinės ir stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų. 2022 metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų buvo apmokėta daugiau nei 400 tūkst. pradinės reabilitacijos paslaugų už beveik 34 mln. eurų. Stacionarinės reabilitacijos paslaugoms skirta apie 56 mln. eurų (daugiau kaip 900 tūkst. lovadienių), ambulatorinėms – beveik 16 mln. eurų, o psichosocialinėms – kiek daugiau nei 1 mln. eurų.
Reaguojant į didėjantį poreikį, kasmet auga ir reabilitacijos paslaugų finansavimas. Jei 2021 metais šiai sričiai buvo skirta 98 mln. eurų, tai pernai suma išaugo iki 114 mln. eurų, o šiais metais iš PSDF jau numatyta 120 mln. eurų. Papildomos lėšos skiriamos pradinės, ambulatorinės medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų poreikiui padengti, siekiant užtikrinti, kad pacientai galėtų gauti paslaugas arčiau namų.
Šiais metais taip pat planuojama apmokėti visas prioritetinės stacionarinės reabilitacijos paslaugas.
Prioritetinė reabilitacija: kam skiriama pirmenybė?
Nuo 2022 metų išskirta stacionarinės prioritetinės medicininės reabilitacijos paslaugų grupė. Joms numatyta atskira sutartinė suma ir galimybė kas mėnesį apmokėti viršsutartines paslaugas iš PSDF lėšų. Šiai grupei priskiriami pacientai, patyrę ūmias, biosocialines funkcijas sutrikdančias ligas, pavyzdžiui, po infarkto, insulto, traumų, endoprotezavimo operacijų ar tam tikrų onkologinių ligų gydymo. Taip pat į prioritetinę grupę patenka vaikai ir itin sunkios sveikatos būklės pacientai, kuriems reikalinga III lygio stacionarinė reabilitacija. Tai užtikrina, kad reabilitacija būtų pirmiausia prieinama tiems, kuriems jos labiausiai reikia ir tinkamiausiu metu.
Kitų reabilitacijos grupių viršsutartinių paslaugų apmokėjimas numatomas pasibaigus kalendoriniams metams. Dalis pradinės ambulatorinės, ambulatorinės ir psichosocialinės reabilitacijos viršsutartinių paslaugų apmokama pasibaigus pirmajam metų pusmečiui. Viršsutartinės paslaugos apmokamos prioriteto tvarka, pirmiausia atsiskaitant už ambulatorinės medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, taip siekiant skatinti ambulatorinių paslaugų teikimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.