Tamsus šešėlis po gimdymo: atpažinkite ir įveikite pogimdyminę depresiją

Motinystė – vienas gražiausių ir kartu sudėtingiausių gyvenimo etapų. Nors naujagimio gimimas dažnai siejamas su džiaugsmu ir euforija, nemaža dalis moterų po gimdymo susiduria su rimtu iššūkiu – pogimdymine depresija. Tai nėra paprastas nuotaikų svyravimas, bet sudėtinga sveikatos būklė, paveikianti ne tik pačios mamos, bet ir visos šeimos kasdienybę.

Pirmieji pogimdyminės depresijos ženklai

Vaistininkai paaiškina, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti dar nėštumo metu, tačiau dažniausiai pirmieji simptomai stebimi praėjus 4–12 savaičių po gimdymo. Šią būklę iššaukti gali įvairūs fiziniai, socialiniai, emociniai ir hormoniniai veiksniai.

Pogimdyminę depresiją iššaukti gali skirtingi fiziniai, socialiniai, emociniai ir hormoniniai veiksniai – tai nėra paprastas nuotaikų svyravimas dėl vykstančių pokyčių gyvenime.

Susirgusios moterys įprastai patiria gilų liūdesį, bevertiškumo jausmą, įkyrias mintis, pyktį be aiškios priežasties, savigraužą, nerimą. Kai kurios nejaučia ryšio su kūdikiu, dėl ko atsiranda gėdos ir kaltės jausmas. Šalia to, kasdienybę gali lydėti nuolatinis nuovargis, miego ir apetito pokyčiai, socialinė izoliacija, sumažėjęs gebėjimas jaustis maloniai, užsiimant mėgstamomis veiklomis. Dalis pogimdyminę depresiją išgyvenančių moterų susimąsto ir apie savižudybę.

Kodėl svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos?

Svarbu pabrėžti, kad ši būklė jokiu būdu nereiškia, jog moteris nemyli kūdikio arba prastai atlieka mamos pareigas. Depresija yra liga, o ne asmenybės pokyčiai. Rūpinimasis vaiku pareikalauja didelio susitelkimo, emocinės ir fizinės ištvermės, o visa tai ne tik tampa naujo gyvenimo dalimi, bet ir kartais varginančia rutina. Depresija sergančios mamos dažnai atlieka visas būtinas naujagimio priežiūros užduotis net ir jausdamos emocinį atšalimą, nerimą ar net išsekimą.

Kartais rūpestis kūdikiu būna ir perdėtas – bijoma ką nors padaryti blogai, labai jaudinamasi dėl smulkmenų, grėsmės įžvelgiamos beveik kiekviename žingsnyje.

Tačiau net ir itin smulkmeniškai besirūpinant mažyliu, pogimdymine depresija sergančios moterys vis tiek jaučiasi nepakankamos, per mažai žinančios ir darančios, nors tai, žinoma, nėra tiesa. Jei moteris supranta, kad papuolė į pogimdyminės depresijos spąstus, pagalbos sau ieškojimas yra ir rūpinimasis savo kūdikiu bei visa šeima.

Gydymo prognozės ir veiksmingos priemonės

Pogimdyminės depresijos epizodas gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių metų, priklausomai nuo pačios moters organizmo, psichologinio atsparumo, simptomų sunkumo, artimųjų palaikymo ir sulaukiamos pagalbos.

Pogimdyminės depresijos epizodas gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių metų.

Tyrimai rodo, kad gydant pogimdyminę depresiją geriausiai veikia kombinuotas gydymas: psichoterapija, vaistai ir artimųjų parama. Kai kurios moterys, net ir sirgdamos sunkia depresijos forma, bijo pradėti gydymą medikamentais. Tačiau šiandien gydytojai gali skirti inovatyvius vaistus, saugius naudoti žindymo metu. Dažniausiai tai būna labai plačiai ištirti ir labai mažai šalutinių poveikių turintys selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Pastaruosius pagal individualią situaciją parenka gydytojas ar gydytojas specialistas.

Svarbu, jog gydymosi metu ir po jo moteris nesijaustų vieniša, pakankamai ilsėtųsi, stiprintų organizmą ir nervų sistemą. Magnis ramina nervų sistemą, teigiamai veikia kognityvines funkcijas bei miegą – jo galima rasti špinatuose, riešutuose bei sėklose. B grupės vitaminai, ypač folio rūgštis, B6 ir B12, padeda subalansuoti neurotransmiterių serotonino ir dopamino gamybą, tad prisideda prie nuotaikos reguliavimo, pakelia energijos lygį – jų galima rasti lapinėse daržovėse, ankštiniuose maisto produktuose, viso grūdo produktuose.

Harvardo mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad omega-3 riebiosios rūgštys teigiamai veikia smegenų veiklą, mažina uždegiminius procesus ir padeda palengvinti depresijos bei nerimo simptomus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasirinktuose žuvų taukuose būtų pakankamas kiekis DHR ir EPR rūgščių – bent po 250 mg. Mokslininkų teigimu, sergant depresija, gydytojai gali padidinti omega-3 dozę net iki 2 g per dieną.

Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad nedelsiant kreipiantis pagalbos ir taikant tikslingą gydymą, savijautą ženkliai pagerinti galima gana greitai, o pasveikti įmanoma ir per 9 mėnesių laikotarpį.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 5 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *