Daugelis žmonių, siekdami greičiau užmigti, renkasi alkoholį manydami, kad jis veikia kaip raminamoji priemonė. Vis dėlto, Pasak Nacionalinių sveikatos institutų, mūsų smegenys alkoholį priima visiškai kitaip nei mes, o ilgainiui tai turi rimtų padarinių gebėjimui kokybiškai ilsėtis. Ši saviapgaulė gali ne tik pabloginti miego kokybę, bet ir sukelti ilgalaikių sveikatos problemų.
Alkoholio poveikis smegenims ir miego kokybei: kodėl klaidingai tikime raminamuoju efektu?
Nors plačiai manoma, kad alkoholis ramina ir padeda užmigti, specialistai pabrėžia, jog tai tėra trumpalaikis efektas. Alkoholis sąveikauja su keliomis neurotransmiterių sistemomis, kurios yra itin svarbios miego reguliavimui. Tačiau, ypač didelio alkoholio kiekio vartojimas prieš miegą sukelia miego struktūros pokyčius, dėl ko vėliau poilsis sutrinka ir tampa nekokybiškas.
Kaip alkoholis keičia miego ciklus ir kodėl antra nakties pusė kenčia?
Miego procesas trunka ilgai, paprastai apie aštuonias valandas, o prieš miegą suvartotas alkoholis organizme neišlieka pastovus. Priklausomai nuo laiko, praėjusio nuo alkoholio suvartojimo iki užmigimo, alkoholio koncentracija kraujyje kurį laiką gali net didėti, tačiau neišvengiamai dėl medžiagų apykaitos jis ims mažėti. Būtent antroje nakties pusėje, kai alkoholio kiekis organizme mažėja, miegas sutrinka, padidėja budrumas, o poilsis tampa fragmentiškas.
Nors iš pradžių alkoholis veikia raminamai, po kelių valandų šis poveikis išnyksta.
Dėl to antroje nakties pusėje miegas būna fragmentiškas ir sutrikęs. Tai reiškia, kad nors galbūt ir užmiegame greičiau, mūsų organizmas negauna gilaus ir atkuriamojo poilsio, kuris yra būtinas gerai savijautai ir sveikatai.
Ydingas ratas: nemigos gydymas alkoholiu ir kofeino spąstai
Toks staigus perėjimas nuo pradinio, tariamai gero, miego prie prastos kokybės poilsio ilgainiui gali vesti prie ydingos tendencijos: žmonės imasi „gydyti“ nemigą alkoholiu, tikėdamiesi greičiau užmigti.
Deja, pasitenkinimą teikia tik pirmoji, raminamoji fazė, o vėliau, antroji miego pusė vis tiek lieka prastesnė. Dėl prasto miego dieną ieškoma gelbėjimosi būdų, dažniausiai – kofeino. Tačiau dideli kofeino kiekiai tik gilina problemą: kuo daugiau kofeino suvartojama dieną, tuo daugiau alkoholio prireiks vakare, kad vėl būtų galima užmigti.
Apskaičiuota, kad daugiau nei vienas iš dešimties asmenų vartoja alkoholį kaip raminančią priemonę, tariamai siekdami pagerinti miego sutrikimus. Deja, tai ne sprendimas, o problemos šaltinis.
Lėtiniai sutrikimai ir ilgalaikės pasekmės: kas gresia piktnaudžiaujantiems?
Piktnaudžiavimas alkoholiu ir priklausomybė nuo jo yra glaudžiai susiję su lėtiniais miego sutrikimais. Tyrimai pateikia aiškių įrodymų apie ūminį ir lėtinį alkoholio poveikį miego struktūrai. Net nedidelis alkoholio kiekis prieš miegą gali pakeisti mūsų miego fiziologiją: nors žmonės greičiau užmiega ir ramiau miega pirmąją nakties pusę, jie dažniau prabunda antroje nakties pusėje ir mažiau miega REM fazėje. Ilgalaikis alkoholio vartojimas, ypač sergant lėtiniu alkoholizmu, susijęs su didelėmis miego problemomis ir nuolatiniu miego bei cirkadinio ritmo sutrikimu.
Reguliarus alkoholio vartojimas, net ir nedideliais kiekiais, gali sumažinti bendrą miego trukmę ir žymiai padidinti lėtinių miego ligų riziką. Tad norint mėgautis kokybišku ir atkuriančiu poilsiu, svarbiausia atsisakyti alkoholio vartojimo prieš miegą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.